Sveiki atvykę į mano asmeninį tinklaraštį! Esu socialinių mokslų daktarė, akademinės leidybos profesionalė ir dėstytoja.
Mokslas neturi būti „juodoji dėžė“, suprantama tik išrinktiesiems. Daugiau nei dešimtmetį vadovavau universitetinei leidyklai, tad iš arti mačiau mokslininkų pastangas publikuoti tyrimus siekiant įtvirtinti savo kvalifikaciją. Savo akademinį kelią pradėjau Nyderlandų Leideno universitete, analizuodama Lietuvos mokslo sistemą tarptautiniame kontekste.
Šiandien sukauptą mokslinę ir praktinę leidybos patirtį taikau dėstydama Mykolo Romerio universitete ir toliau tyrinėdama leidybos bei mokslo laukus Lietuvoje.
Šis tinklalapis – tai erdvė, kurioje akademinės veiklos susitinka su atvirumu, kurį puoselėju būdama atvirojo mokslo ambasadore. Čia rasite:
Kviečiu skaityti, naudotis ištekliais ir diskutuoti!
Ką galima atskleisti turint knygos ISBN kodą ar ISBN kodų rinkinį? Pasirodo, labai daug. Ypač jeigu supranti šio skaitmeninio identifikatoriaus sandarą ir žinai, kur ieškoti metaduomenų! Taigi – apie ISBN kodo naudojimą šiek tiek plačiau.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mokslo politikai siekia, kad mūsų šalis suspindėtų tarptautinio mokslo padangėje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos mokslo politikai beveik du dešimtmečius skatino mokslininkus publikuoti knygas prestižinėse leidyklose. Bėda ta, kad ir mokslo politikams, ir ekspertams, ir patiems mokslininkams ganėtinai sunkiai sekėsi išskirti prestižines leidyklas iš begalybės eilinių leidyklų.
Susipažinkite, mokslininkė, kuri tyrinėja … mokslą! O jei rimtai, Lietuvos mokslo sistemą ir mokslininkų pasiekimus.
Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas universitetų skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Šiame straipsnyje pateikiu tik kelis faktus, rodančius, kodėl šio reitingo sudarymo metodika yra nepalanki mūsų šalies universitetams.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įrašytas įkvepiantis tikslas – pasaulyje konkuruoti gebantis aukštasis mokslas. Bet šio tikslo galime ir nepasiekti, nes jaunieji mokslininkai – doktorantai – krinta lyg musės. Gaila, bet nėra jokių požymių, kad tai kam nors rūpėtų. O susirūpinti turėtume, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal savo inovatyvumo potencialą. Šis potencialas dažnai matuojamas pagal doktorantūrą baigusių skaičių milijonui gyventojų.
Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.