Doktorantūra yra ilgai trunkantis iššūkis – stodama į doktorantūrą neįsivaizdavau kas manęs laukia – kokie moksliniai tyrimai ir išbandymai. Šis tinklaraštis apie mano doktorantūros studijas Nyderlanduose: dalinuosi patirtimis ir mokslinių tyrimų atradimais, pateikiu mokslo straipsnių ir konferencijų pranešimų sąrašus ir kitą susijusią informaciją.
Nors ir studijuoju Leideno universiteto doktorantūroje, analizuoju Lietuvos mokslo vertinimo ypatumus ir mokslininkų pasiekimus pasauliniame kontekste. Dažnai atrandu perliukų, kurie galėtų būti įdomūs ne tik man vienai, be to, tyrimų metu kyla daug klausimų, kuriems nerandu atsakymų, tad šia informacija nutariau dalintis skyrelyje Mažmožiai.
2022 m. pabaigoje dalyvavau Lietuvos žurnalistikos centro organizuotose kursuose „Mokslo komunikacija mokslininkams“. Tai buvo nepakartojama patirtis, nes ne tik sužinojau įvairiausių įdomybių apie moklso komunikavimą, bet ir susipažinau su gausybę talentingų jaunųjų mokslininkų.
Nuolat lavinu gebėjimą trumpai ir aiškiai pasakyti tai, kas kunkuliuoja mintyse 🤓 todėl dalyvauju mokymuose ir rašau ne mokslininkams skirtus straipsnius apie mokslą 🤗 su pasididžiavimu dalinuosi mūsų pokalbių su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa užrašais (žr. žemiau).
Europos Sąjungos ir viso pasaulio mastu, mokslo tarptautiškumas dažniausias matuojamas mokslo straipsnių bendraautoriais. Jeigu mokslininkai bendrauja su kitų šalių mokslininkais, tai iš jų bendrų veiklų gimsta bendri straipsniai – vadovaujantis šia logika, buvo sukurtas vienas iš tarptautiškumo rodiklių.
Nors tarptautiškumui pamatuoti yra ir daugiau rodiklių, straipsnių bendraautorystė iki šiol išlieka populiariausias. Taigi analizuojamos visų bendraautorių institucijos, nustatant vietinį (tos pačios institucijos), nacionalinį (tos pačios valstybės) ir tarptautinį (daugiau kaip vienos valstybės) bendradarbiavimą. Užsienio ekspertai šiems rodikliams apskaičiuoti naudoja Web of Science ar Scopus bazėje esančius straipsnius.
„Bet tarptautiškumo lygis ir poreikis įvairiose disciplinose skiriasi. Negalime visų disciplinų matuoti pagal vieną kurpalių. Tai, kad skirtingose disciplinose dirbančių mokslininkų pasiekimai skiriasi, sužinojau dar 2011 m. Tada lyginau Lietuvoje gerai žinomų fizikų ir socialinių mokslų atstovų rodiklius dviejose duomenų bazėse: Web of Science ir Google Scholar. Web of Science bazėje fizikos profesoriai stipriai lenkė socialinių mokslų profesorius, bet Google Scholar socialiniai mokslai atsigriebė su kaupu“, – teigia mokslininkė.
„Lietuvos rodikliai galimai būtų geresni, jeigu prie aukščiau paminėtų duomenų bazių prijungtume į jas nepakliuvusius straipsnius. Gaila, bet tokio šaltinio, kuris apimtų visus pasaulyje paskelbtus mokslo straipsnius, kol kas nėra. […] Tačiau per pastaruosius metus susipažinau su talentingais jaunais mokslininkais, kurie imasi iniciatyvos ir tobulina Lietuvos mokslo sistemą“, – sako mokslininkė.
„Mokslo knygų kokybė Lietuvoje jau 30 metų vertinama pagal jokiais būdais nepamatuojamą knygos leidėjo prestižą. Apibrėžimas teisės aktuose toks abstraktus, kad bet kuris užsienio leidėjas Lietuvoje gali tapti prestižiniu, net ir tas, kuris kitose šalyse nepatenka į jokius leidėjų sąrašus“, – sakė mokslininkė.
„Mano pastarųjų metų tyrimai patvirtina, kad Lietuvos akademinė bendruomenė yra savireguliuojantis darinys. Jame vyresnės kartos mokslininkai užima svarbias pozicijas fakultetų bei universitetų komitetuose bei diktuoja jiems palankias taisykles. Jaunimui sunku realizuoti savo ambicijas, dėl to dalis doktorantų nebaigia studijų, o ir apsigynę doktorantai atsisako mokslininko profesijos dėl pernelyg stiprios hierarchinės struktūros“, – priduria Eleonora.
„Greičiausiai kiekvienas Lietuvos pilietis girdėjo mokslininkų nusiskundimus dėl pernelyg mažo finansavimo. Stebėtinai, bet mokslo finansavimas nepadidėjo net ir tuomet, kai visos partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl nuoseklaus finansavimo didėjimo. Kodėl? Man atrodo, kad nepakankamas mokslo komunikavimas galėtų būti viena iš priežasčių. Universitetai ir mokslo centrai visuomenei suprantama kalba turėtų papasakoti apie savo atliekamus tyrimus. Jeigu piliečiai supras, kokios naujos žinios buvo sukurtos ir kaip jos pasitarnaus mūsų visų labui, mokslininkams būtų lengviau įtikinti politikus atriekti didesnę mokslui skiriamą valstybės biudžeto dalį“, – atsako mokslininkė.
Ką galima atskleisti turint knygos ISBN kodą ar ISBN kodų rinkinį? Pasirodo, labai daug. Ypač jeigu supranti šio skaitmeninio identifikatoriaus sandarą ir žinai, kur ieškoti metaduomenų! Taigi – apie ISBN kodo naudojimą šiek tiek plačiau.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mokslo politikai siekia, kad mūsų šalis suspindėtų tarptautinio mokslo padangėje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos mokslo politikai beveik du dešimtmečius skatino mokslininkus publikuoti knygas prestižinėse leidyklose. Bėda ta, kad ir mokslo politikams, ir ekspertams, ir patiems mokslininkams ganėtinai sunkiai sekėsi išskirti prestižines leidyklas iš begalybės eilinių leidyklų.
Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas universitetų skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Šiame straipsnyje pateikiu tik kelis faktus, rodančius, kodėl šio reitingo sudarymo metodika yra nepalanki mūsų šalies universitetams.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įrašytas įkvepiantis tikslas – pasaulyje konkuruoti gebantis aukštasis mokslas. Bet šio tikslo galime ir nepasiekti, nes jaunieji mokslininkai – doktorantai – krinta lyg musės. Gaila, bet nėra jokių požymių, kad tai kam nors rūpėtų. O susirūpinti turėtume, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal savo inovatyvumo potencialą. Šis potencialas dažnai matuojamas pagal doktorantūrą baigusių skaičių milijonui gyventojų.
Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.
Die Evaluation von Forschung in Litauen ist einem stetigen Wandel unterworfen. Dieses Projekt zielt vor allem darauf ab, deutsche Wissenschaftler anzusprechen, die sich eingehend mit Fragen der Inklusion in die wissenschaftliche Gemeinschaft beschäftigt haben.
