Doktorantūra yra ilgai trunkantis iššūkis – stodama į doktorantūrą neįsivaizdavau kas manęs laukia – kokie moksliniai tyrimai ir išbandymai. Šis tinklaraštis apie mano doktorantūros studijas Nyderlanduose: dalinuosi patirtimis ir mokslinių tyrimų atradimais, pateikiu mokslo straipsnių ir konferencijų pranešimų sąrašus ir kitą susijusią informaciją.

Nors ir studijuoju Leideno universiteto doktorantūroje, analizuoju Lietuvos mokslo vertinimo ypatumus ir mokslininkų pasiekimus pasauliniame kontekste. Dažnai atrandu perliukų, kurie galėtų būti įdomūs ne tik man vienai, be to, tyrimų metu kyla daug klausimų, kuriems nerandu atsakymų, tad šia informacija nutariau dalintis skyrelyje Mažmožiai.

2022 m. pabaigoje dalyvavau Lietuvos žurnalistikos centro organizuotose kursuose „Mokslo komunikacija mokslininkams“. Tai buvo nepakartojama patirtis, nes ne tik sužinojau įvairiausių įdomybių apie moklso komunikavimą, bet ir susipažinau su gausybę talentingų jaunųjų mokslininkų.

Mokslo komunikacija mokslininkams kurso pabaiga

Neturiu įgimto gebėjimo trumpai ir aiškiai pasakyti tai, kas kunkuliuoja mintyse 🧐 bet tikiu, kad to galima išmokti 🤓 todėl dalyvauju mokymuose ir vis dar lavinu įgūdžius, rašydama ne mokslininkams skirtus straipsnius apie mokslą 🤗 žaviuosi mokslo žurnalistės Godos Raibytės-Aleksa gebėjimu iš mano ilgų pasakojimų sudėlioti trumpą ir aiškų tekstą (žr. žemiau).

Kursams pasibaigus, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa apibendrino mūsų pokalbius

„Man įdomu tyrinėti mitais ir paslaptimis apipintą mokslo pasaulį“, – paklausta apie savo pasirinkimą sako Eleonora Dagienė. Susipažinkite, mokslininkė, kuri tyrinėja… mokslą! O jei rimtai, Lietuvos mokslo sistemą ir mokslininkų pasiekimus. Šįkart mokslininkę pakalbinau apie vieną labai įdomų aspektą – kiek tarptautiškas yra Lietuvos mokslas.

Europos Sąjungos ir viso pasaulio mastu, mokslo tarptautiškumas dažniausias matuojamas mokslo straipsnių bendraautoriais. Jeigu mokslininkai bendrauja su kitų šalių mokslininkais, tai iš jų bendrų veiklų gimsta bendri straipsniai – vadovaujantis šia logika, buvo sukurtas vienas iš tarptautiškumo rodiklių.

Nors tarptautiškumui pamatuoti yra ir daugiau rodiklių, straipsnių bendraautorystė iki šiol išlieka populiariausias. Taigi analizuojamos visų bendraautorių institucijos, nustatant vietinį (tos pačios institucijos), nacionalinį (tos pačios valstybės) ir tarptautinį (daugiau kaip vienos valstybės) bendradarbiavimą. Užsienio ekspertai šiems rodikliams apskaičiuoti naudoja Web of Science ar Scopus bazėje esančius straipsnius.

E. Dagienės teigimu, jei vertintume užsienio ataskaitas, Lietuvos mokslas gali pasirodyti nelabai tarptautiškas.

„Bet tarptautiškumo lygis ir poreikis įvairiose disciplinose skiriasi. Negalime visų disciplinų matuoti pagal vieną kurpalių. Tai, kad skirtingose disciplinose dirbančių mokslininkų pasiekimai skiriasi, sužinojau dar 2011 m. Tada lyginau Lietuvoje gerai žinomų fizikų ir socialinių mokslų atstovų rodiklius dviejose duomenų bazėse: Web of Science ir Google ScholarWeb of Science bazėje fizikos profesoriai stipriai lenkė socialinių mokslų profesorius, bet Google Scholar socialiniai mokslai atsigriebė su kaupu“, – teigia mokslininkė.

Anot Eleonoros, nors prieš kurį laiką Lietuvos mokslininkai pagal mobilumą lenkė daugelį Europos šalių, tačiau tarptautiškumo rodikliai nuo to nepagerėjo.

„Lietuvos rodikliai galimai būtų geresni, jeigu prie aukščiau paminėtų duomenų bazių prijungtume į jas nepakliuvusius straipsnius. Gaila, bet tokio šaltinio, kuris apimtų visus pasaulyje paskelbtus mokslo straipsnius, kol kas nėra. […] Tačiau per pastaruosius metus susipažinau su talentingais jaunais mokslininkais, kurie imasi iniciatyvos ir tobulina Lietuvos mokslo sistemą“, – sako mokslininkė.

O, kalbant apie Lietuvos mokslo sistemą, vienas įdomiausių E. Dagienės atradimų buvo tai, kad taisykles susikūrė patys mokslininkai.

„Mokslo knygų kokybė Lietuvoje jau 30 metų vertinama pagal jokiais būdais nepamatuojamą knygos leidėjo prestižą. Apibrėžimas teisės aktuose toks abstraktus, kad bet kuris užsienio leidėjas Lietuvoje gali tapti prestižiniu, net ir tas, kuris kitose šalyse nepatenka į jokius leidėjų sąrašus“, – sakė mokslininkė.

„Mano pastarųjų metų tyrimai patvirtina, kad Lietuvos akademinė bendruomenė yra savireguliuojantis darinys. Jame vyresnės kartos mokslininkai užima svarbias pozicijas fakultetų bei universitetų komitetuose bei diktuoja jiems palankias taisykles. Jaunimui sunku realizuoti savo ambicijas, dėl to dalis doktorantų nebaigia studijų, o ir apsigynę doktorantai atsisako mokslininko profesijos dėl pernelyg stiprios hierarchinės struktūros“, – priduria Eleonora.

Ypatingai apsidžiaugiau, kai pamačiau, kad Eleonora užsiregistravo ir LŽC Tarptautiniuose mokslo komunikacijos kursuose, kuriuos baigė kartu su kitais 27 Lietuvos mokslininkais. Taigi ir šiam įrašui norėjau sužinoti, kodėl ji, turėdama tiek veiklų, mato prasmę mokslo komunikacijoje.

„Greičiausiai kiekvienas Lietuvos pilietis girdėjo mokslininkų nusiskundimus dėl pernelyg mažo finansavimo. Stebėtinai, bet mokslo finansavimas nepadidėjo net ir tuomet, kai visos partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl nuoseklaus finansavimo didėjimo. Kodėl? Man atrodo, kad nepakankamas mokslo komunikavimas galėtų būti viena iš priežasčių. Universitetai ir mokslo centrai visuomenei suprantama kalba turėtų papasakoti apie savo atliekamus tyrimus. Jeigu piliečiai supras, kokios naujos žinios buvo sukurtos ir kaip jos pasitarnaus mūsų visų labui, mokslininkams būtų lengviau įtikinti politikus atriekti didesnę mokslui skiriamą valstybės biudžeto dalį“, – atsako mokslininkė.

NAUJAUSI ĮRAŠAI

Martin Vorel, CC0 - Public Domain license & Royalty free

Knygų leidėjo „prestižas“ – miglotas, nepastovus ir keliantis dilemas

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mokslo politikai siekia, kad mūsų šalis suspindėtų tarptautinio mokslo padangėje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos mokslo politikai beveik du dešimtmečius skatino mokslininkus publikuoti knygas prestižinėse leidyklose. Bėda ta, kad ir mokslo politikams, ir ekspertams, ir patiems mokslininkams ganėtinai sunkiai sekėsi išskirti prestižines leidyklas iš begalybės eilinių leidyklų.

Daugiau
universitetų reitingai Lietuvos universitetų ataskaitose

Lietuvos aukštojo mokslo pažanga ir pozicijos universitetų reitinguose

Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas universitetų skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Šiame straipsnyje pateikiu tik kelis faktus, rodančius, kodėl šio reitingo sudarymo metodika yra nepalanki mūsų šalies universitetams.

Daugiau
Kas ketvirtas doktorantas palieka studijas, kiek dar tylėsime?

Kas ketvirtas Lietuvos doktorantas palieka studijas – kiek dar tylėsime?

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įrašytas įkvepiantis tikslas – pasaulyje konkuruoti gebantis aukštasis mokslas. Bet šio tikslo galime ir nepasiekti, nes jaunieji mokslininkai – doktorantai – krinta lyg musės. Gaila, bet nėra jokių požymių, kad tai kam nors rūpėtų. O susirūpinti turėtume, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal savo inovatyvumo potencialą. Šis potencialas dažnai matuojamas pagal doktorantūrą baigusių skaičių milijonui gyventojų.

Daugiau
mano MRU projektas

Mokslininkų įtrauktis į vietines ir tarptautines akademines bendruomenes

Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.

Daugiau
Inclusion in Academia

Inclusion in Local and International Academic Communities

Research assessment has been in constant flux in Lithuania. Policymakers use instruments to push Lithuanian researchers beyond the ‚local‘ towards international academic communities while researchers struggle with inclusion in both local and foreign communities. Through an in-depth analysis of more than fifty interviews, inclusion emerged as one of the significant and contentious issues. These initial findings prompted Eleonora Dagienė, investigating the Lithuanian research assessment system, to look for experts working on the inclusion topics and organise events to bring their knowledge to the community. The virtual seminar (on October 28) and virtual discussion (on October 29) are a result of that effort.

Daugiau