Sveiki atvykę į mano asmeninį tinklaraštį! Esu socialinių mokslų daktarė, akademinės leidybos profesionalė ir dėstytoja.
Mokslas neturi būti „juodoji dėžė“, suprantama tik išrinktiesiems. Daugiau nei dešimtmetį vadovavau universitetinei leidyklai, tad iš arti mačiau mokslininkų pastangas publikuoti tyrimus siekiant įtvirtinti savo kvalifikaciją. Savo akademinį kelią pradėjau Nyderlandų Leideno universitete, analizuodama Lietuvos mokslo sistemą tarptautiniame kontekste.
Šiandien sukauptą mokslinę ir praktinę leidybos patirtį taikau dėstydama Mykolo Romerio universitete ir toliau tyrinėdama leidybos bei mokslo laukus Lietuvoje.
Šis tinklalapis – tai erdvė, kurioje akademinės veiklos susitinka su atvirumu, kurį puoselėju būdama atvirojo mokslo ambasadore. Čia rasite:
Kviečiu skaityti, naudotis ištekliais ir diskutuoti!
Straipsnyje nagrinėjama, ar mokslo žurnalų redakcinės kolegijos iš tiesų garantuoja tarptautiškumą, ar tampa jo imitacija. Analizuojamos etinės rizikos, „mirusių sielų“ fenomenas ir pateikiamos rekomendacijos aktyvioms redakcinėms kolegijoms formuoti.
Dažnai girdžiu klausimą: „Kaip patekti į „WoS“ ar „Scopus“?“. Kaip ilgametė mokslo žurnalų leidėja ir mokslo sistemą tyrinėjanti mokslininkė, matau žurnalą kaip gyvą organizmą. Šiame straipsnyje aptariu žurnalo gyvybinius organus – nuo leidėjo atsakomybės iki recenzentų „imuninės sistemos“ – be kurių joks žurnalas negali tikėtis tarptautinės sėkmės.
Vienas produktyviausių šalies mokslininkų apskundė mane dėl viešai paskelbtų duomenų apie jo veiklą. Tyrimas baigtas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skundą atmetė. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgiu precedentinį sprendimą – kodėl mokslininkai laikomi viešaisiais asmenimis ir kur brėžiama jų privatumo riba?
Ko pasiekėme vaikydamiesi kiekybinių mokslo rodiklių? Kviečiu susipažinti su mano 7 metus trukusio tyrimo Leideno universitete rezultatais ir sėkmingai apginta disertacija apie mokslo vertinimo pasekmes Lietuvoje.
Parašyti trumpą informatyvų tekstą pradedantiesiems rašytojams gali būti sudėtinga. Keletas patarimų padės susitvarkyti su šia užduotimi.
Pirmas žvilgsnis į daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos knygų atspindi pokyčius mokslo vertinimo metodikose ir besikeičiančius mokslininkų įpročius renkantis ką ir kur spausdinti. Tuo pačiu, ši apžvalga nubrėžia ateities tyrimų gaires.