Ar griežtas recenzavimas visada reiškia kokybišką recenzavimą? Kas iš tiesų nusprendžia, ar moksliniam žurnalui pateiktas rankraštis vertas publikavimo? Ir ar atviresnis recenzavimas galėtų pakeisti mokslinės komunikacijos kultūrą?
„Skelbk arba žlugsi“ politika Lietuvos ir Ispanijos mokslininkus panašiai spaudžia publikuotis tarptautiniuose žurnaluose, tačiau jos padariniai abiejose šalyse skiriasi. Lietuvoje nacionaliniams žurnalams praradus vertę, MDPI tapo sisteminiu jų pakaitalu, o Ispanijoje – tik vienu iš kelių publikavimo kanalų. Tyrimas rodo, kad pasirinkimus formuoja ne tik patys mokslininkai, bet ir nacionalinės mokslo vertinimo bei finansavimo sistemos.
Kas nutinka, kai institucijos tyli, o visuomenei reikia atsakymų? Urtė Kudrevičiūtė išanalizavo 71 Lietuvos žiniasklaidos tekstą ir atskleidė, kaip per 49 dienas trukusį informacinį vakuumą formavosi penki skirtingi pasakojimai apie „DHL“ ir „DPD“ siuntų incidentus. Skaitykite, kodėl, institucijoms pradėjus komunikuoti, susigrąžinti pasakojimo kontrolę jau buvo gerokai sunkiau.
Ką iš tiesų parodo „labiausiai cituojamų mokslininkų“ sąrašai ir kiek reikšminga į juos patekti? Apie tai, ką matuoja citatos, ko jos neparodo ir kodėl universitetams verta daugiau kalbėti apie mokslininkų darbus bei jų kuriamą vertę, o ne vietą reitinge.
Dovilės Kriaučiūnės sukurtas analitinis modelis padeda atpažinti sąmokslo naratyvus ne tik politinėje komunikacijoje, bet ir žiniasklaidos publikacijose, socialiniuose tinkluose bei kitoje viešojoje komunikacijoje.
Silpna institucinė leidybos infrastruktūra leidžia vyriausiajam redaktoriui tapti centrine ir menkai kontroliuojama mokslo žurnalo figūra. Tai atskleidžia struktūrinę mokslo politikos problemą ir parodo, kodėl mokslo žurnalus būtina vertinti kaip infrastruktūrą su aiškiais vaidmenimis ir skaidria valdysena.