Sveiki atvykę į mano asmeninį tinklaraštį! Esu socialinių mokslų daktarė, akademinės leidybos profesionalė ir dėstytoja.
Mokslas neturi būti „juodoji dėžė“, suprantama tik išrinktiesiems. Daugiau nei dešimtmetį vadovavau universitetinei leidyklai, tad iš arti mačiau mokslininkų pastangas publikuoti tyrimus siekiant įtvirtinti savo kvalifikaciją. Savo akademinį kelią pradėjau Nyderlandų Leideno universitete, analizuodama Lietuvos mokslo sistemą tarptautiniame kontekste.
Šiandien sukauptą mokslinę ir praktinę leidybos patirtį taikau dėstydama Mykolo Romerio universitete ir toliau tyrinėdama leidybos bei mokslo laukus Lietuvoje.
Šis tinklalapis – tai erdvė, kurioje akademinės veiklos susitinka su atvirumu, kurį puoselėju būdama atvirojo mokslo ambasadore. Čia rasite:
Kviečiu skaityti, naudotis ištekliais ir diskutuoti!
Kas nutinka, kai institucijos tyli, o visuomenei reikia atsakymų? Urtė Kudrevičiūtė išanalizavo 71 Lietuvos žiniasklaidos tekstą ir atskleidė, kaip per 49 dienas trukusį informacinį vakuumą formavosi penki skirtingi pasakojimai apie „DHL“ ir „DPD“ siuntų incidentus. Skaitykite, kodėl, institucijoms pradėjus komunikuoti, susigrąžinti pasakojimo kontrolę jau buvo gerokai sunkiau.
Ką iš tiesų parodo „labiausiai cituojamų mokslininkų“ sąrašai ir kiek reikšminga į juos patekti? Apie tai, ką matuoja citatos, ko jos neparodo ir kodėl universitetams verta daugiau kalbėti apie mokslininkų darbus bei jų kuriamą vertę, o ne vietą reitinge.
Dovilės Kriaučiūnės sukurtas analitinis modelis padeda atpažinti sąmokslo naratyvus ne tik politinėje komunikacijoje, bet ir žiniasklaidos publikacijose, socialiniuose tinkluose bei kitoje viešojoje komunikacijoje.
Silpna institucinė leidybos infrastruktūra leidžia vyriausiajam redaktoriui tapti centrine ir menkai kontroliuojama mokslo žurnalo figūra. Tai atskleidžia struktūrinę mokslo politikos problemą ir parodo, kodėl mokslo žurnalus būtina vertinti kaip infrastruktūrą su aiškiais vaidmenimis ir skaidria valdysena.
Duomenimis grįsta analizė, atskleidžianti, kas iš tikrųjų leidžia knygas Lietuvoje: keturios leidėjų grupės, jų vaidmenys ir nematoma leidybos lauko struktūra.
Asmeninė patirtis, kaip bakalauro darbo vadovavimas gali virsti bendru mokslo tyrimu – nuo metodologinių sprendimų iki studentės tapimo lygiaverte tyrėja.