Doktorantūra yra ilgai trunkantis iššūkis – stodama į doktorantūrą neįsivaizdavau kas manęs laukia – kokie moksliniai tyrimai ir išbandymai. Šis tinklaraštis apie mano doktorantūros studijas Nyderlanduose: dalinuosi patirtimis ir mokslinių tyrimų atradimais, pateikiu mokslo straipsnių ir konferencijų pranešimų sąrašus ir kitą susijusią informaciją.
Nors ir studijuoju Leideno universiteto doktorantūroje, analizuoju Lietuvos mokslo vertinimo ypatumus ir mokslininkų pasiekimus pasauliniame kontekste. Dažnai atrandu perliukų, kurie galėtų būti įdomūs ne tik man vienai, be to, tyrimų metu kyla daug klausimų, kuriems nerandu atsakymų, tad šia informacija nutariau dalintis skyrelyje Mažmožiai.
2022 m. pabaigoje dalyvavau Lietuvos žurnalistikos centro tarptautiniuose mokymuose „Mokslo komunikacija mokslininkams“. Tai buvo nepakartojama patirtis, nes ne tik sužinojau įvairiausių įdomybių apie moklso komunikavimą, bet ir susipažinau su gausybę talentingų jaunųjų mokslininkų.
Pirmas žvilgsnis į daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos knygų apžvelgia institucijų vertinti pateiktus darbus. Vizualizacijos atspindi pokyčius mokslo vertinimo metodikose ir besikeičiančius mokslininkų įpročius renkantis ką ir kur spausdinti. Tuo pačiu, ši apžvalga nubrėžia ateities tyrimų gaires.
Ką galima atskleisti turint knygos ISBN kodą ar ISBN kodų rinkinį? Pasirodo, labai daug. Ypač jeigu supranti šio skaitmeninio identifikatoriaus sandarą ir žinai, kur ieškoti metaduomenų! Taigi – apie ISBN kodo naudojimą šiek tiek plačiau.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mokslo politikai siekia, kad mūsų šalis suspindėtų tarptautinio mokslo padangėje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos mokslo politikai beveik du dešimtmečius skatino mokslininkus publikuoti knygas prestižinėse leidyklose. Bėda ta, kad ir mokslo politikams, ir ekspertams, ir patiems mokslininkams ganėtinai sunkiai sekėsi išskirti prestižines leidyklas iš begalybės eilinių leidyklų.
Susipažinkite, mokslininkė, kuri tyrinėja … mokslą! O jei rimtai, Lietuvos mokslo sistemą ir mokslininkų pasiekimus.
Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas universitetų skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Šiame straipsnyje pateikiu tik kelis faktus, rodančius, kodėl šio reitingo sudarymo metodika yra nepalanki mūsų šalies universitetams.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įrašytas įkvepiantis tikslas – pasaulyje konkuruoti gebantis aukštasis mokslas. Bet šio tikslo galime ir nepasiekti, nes jaunieji mokslininkai – doktorantai – krinta lyg musės. Gaila, bet nėra jokių požymių, kad tai kam nors rūpėtų. O susirūpinti turėtume, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal savo inovatyvumo potencialą. Šis potencialas dažnai matuojamas pagal doktorantūrą baigusių skaičių milijonui gyventojų.