Mokslo sistema, tyrimų metodai ir leidyba

Mokslo sistema, tyrimų metodai ir leidyba – atvirai ir suprantamai

NAUJAUSI ĮRAŠAI

Profesoriaus Roberto Damaševičiaus mokslo interesai

Profesoriaus Roberto Damaševičiaus pasiekimai

Įžvalgos2021-09-22

Šiame straipsnyje apžvelgiama profesoriaus akademinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …

Daugiau

Profesoriaus Tomo Baleženčio pasiekimai

Įžvalgos2021-09-22

Šiame straipsnyje apžvelgiama profesoriaus Tomo Baleženčio akademinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …

Daugiau

Akademiko Arūno Ramanavičiaus pasiekimai

Įžvalgos2021-09-19

Šiame straipsnyje apžvelgiama akademiko Arūno Ramanavičiaus akademinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …

Daugiau

Akademiko Jūro Banio pasiekimai

Įžvalgos2021-09-19

Šiame straipsnyje apžvelgiama akademiko Jūro Banio akademinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …

Daugiau

Profesorės Dalios Štreimikienės pasiekimai

Įžvalgos2021-09-19

Straipsnyje apžvelgiama profesorės akademinė ir visuomeninė veikla, jos bendraautorių tinklas ir daugiau …

Daugiau

Akademiko Edmundo Kazimiero Zavadsko pasiekimai

Įžvalgos2021-09-19

Šiame straipsnyje apžvelgiama akademiko Edmundo Kazimiero Zavadsko akademinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …

Daugiau

Mokslo užkulisiai ir Eleonora Dagienė

4 weeks ago

📚 Mokslo politika ne tik vertina jau paskelbtus tyrimus ir pagal jų rezultatus skirsto finansavimą. Per vertinimo kriterijus ji kartu tarsi nurodo mokslininkams, kur verta publikuoti būsimus darbus.Lietuvoje ši sistema dar sukuria savotiškas publikacijų lenktynes: institucijos renka vis daugiau „mokslo taškų“, nors dalijasi iš esmės to paties dydžio finansavimo pyragą 🥧 Tad publikuoti vis daugiau reikia ne tam, kad gautum daugiau, o tam, kad neprarastum to, ką jau turi.Šiame vasarą paskelbtame tyrime nesiekėme atsakyti, ar MDPI yra „gera“, ar „bloga“ leidykla 🤓 Tačiau Lietuvos skaičiai verčia suklusti – ar tikrai sveika mokslo sistemai, kai beveik trečdalis visų jos Web of Science publikacijų atsiduria vienos, akademinėje bendruomenėje prieštaringai vertinamos leidyklos žurnaluose?Palyginę Lietuvos ir Ispanijos mokslininkų publikavimo elgseną pamatėme, kad panašus spaudimas abiejose šalyse turėjo labai skirtingų pasekmių.🇱🇹 Lietuvoje nacionalinių leidėjų žurnaluose paskelbtų Web of Science publikacijų dalis sumažėjo nuo 52 proc. 2008 m. iki vos 7 proc. 2024 m., o MDPI dalis 2022 m. pasiekė 31 procentą.🇪🇸 Ispanijoje nacionaliniai žurnalai išliko akademinės sistemos dalimi, todėl MDPI čia tapo papildomu publikavimo kanalu, o ne vietinių žurnalų pakaitalu.Apie tai plačiau – mano naujame tinklaraščio įraše 🔗 Kaip „skelbk arba žlugsi“ politika pakeitė Lietuvos ir Ispanijos mokslo leidybą, žr. nuoroda komentaruose 👇#MoksloPolitika #MoksloVertinimas ...

Photo

View on Facebook (opens in a new tab)

Mokslo užkulisiai ir Eleonora Dagienė — jaučiasi motyvuotas (-a) (University of Antwerp, Belguim)

1 month ago

Grįžtu iš mokslo konferencijos – nuotraukoms kažkaip vis pritrūko laiko, užtat idėjų vežuosi su kaupu 😉 Viena jų gimė klausantis pranešimų apie abejotinus mokslo žurnalus ir jų siunčiamus kvietimus publikuotis. Pagalvojau 🤓 mes dažniausiai analizuojame pačius žurnalus, jų leidybos praktikas ar indeksavimą, bet daug rečiau klausiame, kaip jie komunikuoja su mokslininkais ir kodėl dalis tokių laiškų vis dėlto suveikia 🧐O abejotinų žurnalų tikrai nemažai – vien konferencijoje pristatytame tyrime (žr. nuorodą komentaruose) analizuota daugiau kaip 18 tūkstančių žurnalų, įtrauktų į Cabells Predatory Reports.Esu beveik tikra, kad kiekvienas mokslininkas ar kitas universiteto darbuotojas yra gavęs ir tebegauna gausybę laiškų, teigiančių:→ „Dear Professor, we were impressed by your outstanding research…“→ „Your valuable contribution would be an excellent fit for our journal…“→ „We urgently invite you to submit your manuscript…“Todėl noriu surinkti Lietuvos mokslininkų gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose jie kviečiami publikuotis žurnaluose, tačiau patys šiuos kvietimus vertina kaip nepageidaujamus, nereikšmingus, netinkamus ar keliančius abejonių.Gal norėtumėte prisidėti prie šio tyrimo? Kviečiu.Jeigu gaunate tokių laiškų, būčiau labai dėkinga, jei persiųstumėte juos man adresu: eleodag@gmail.comPersiunčiamame laiške prašyčiau pridėti vieną ar du sakinius:---> Kodėl šį laišką priskiriate prie nepageidaujamų ar abejonių keliančių kvietimų?Jūsų pastaba padės analizuoti ne tik tai, ką ir kaip komunikuoja žurnalas, bet ir kaip tokią komunikaciją vertina patys mokslininkai.Jūsų vardas, asmeninis el. pašto adresas ir kiti asmeniniai duomenys iš analizei skirto rinkinio bus pašalinti – liks tik universitetas ir trumpas Jūsų komentaras. Pagrindinį kaupiamų duomenų masyvą sudarys žurnalo ar leidėjo duomenys, adresas, iš kurio gavote laišką, laiško data ir tekstas.Jeigu pavyks surinkti pakankamai medžiagos, iš jos būtų galima sukurti tekstų rinkinį, kurį vėliau kartu su manimi galėtų analizuoti komunikacijos krypties magistrantai.O aktyviausiai prisidėjusius kolegas – taip pat ir tuos, kurie paskatins prisidėti kitus – mielai pavaišinsiu kava ☕ ir pakviesiu neformaliai pasikalbėti apie abejotinus žurnalus, akademinę leidybą ir tai, kodėl tokia komunikacija vis dar veikia.Labai smalsu, ar mokslininkai sureaguos 🙂 ...

Photo

View on Facebook (opens in a new tab)

Mokslo užkulisiai ir Eleonora Dagienė

1 month ago

🧐 Ką iš tiesų parodo „labiausiai cituojamų mokslininkų“ sąrašai ir kiek reikšminga į juos patekti? Apie tai, ką matuoja citatos, ko jos neparodo ir kodėl universitetams verta daugiau kalbėti apie mokslininkų darbus bei jų kuriamą vertę, o ne apie vietą reitinge.Ir vienas klausimas pabaigai:📍 Jeigu mokslininkas iš tiesų sukūrė kažką vertingo, kodėl pagrindine naujiena tampa jo vieta reitinge, o ne pats atradimas?🔗 Nuoroda į straipsnį – komentaruose 👇#MoksloVertinimas #MoksloPolitika ...

View on Facebook (opens in a new tab)