Akademiko Juozo Vido Gražulevičiaus pasiekimai
Straipsnyje apžvelgiama akademiko Juozo Vido Gražulevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …
Doktorantūra yra ilgai trunkantis iššūkis – stodama į doktorantūrą neįsivaizdavau kas manęs laukia – kokie moksliniai tyrimai ir išbandymai. Šis tinklaraštis apie mano doktorantūros studijas Nyderlanduose: dalinuosi patirtimis ir mokslinių tyrimų atradimais, pateikiu mokslo straipsnių ir konferencijų pranešimų sąrašus ir kitą susijusią informaciją.
Nors ir studijuoju Leideno universiteto doktorantūroje, analizuoju Lietuvos mokslo vertinimo ypatumus ir mokslininkų pasiekimus pasauliniame kontekste. Dažnai atrandu perliukų, kurie galėtų būti įdomūs ne tik man vienai, be to, tyrimų metu kyla daug klausimų, kuriems nerandu atsakymų, tad šia informacija nutariau dalintis skyrelyje Mažmožiai.
2022 m. pabaigoje dalyvavau Lietuvos žurnalistikos centro tarptautiniuose mokymuose „Mokslo komunikacija mokslininkams“. Tai buvo nepakartojama patirtis, nes ne tik sužinojau įvairiausių įdomybių apie moklso komunikavimą, bet ir susipažinau su gausybę talentingų jaunųjų mokslininkų.
Straipsnyje apžvelgiama akademiko Juozo Vido Gražulevičiaus mokslinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …
Straipsnyje apžvelgiama profesorės Almiros Ramanavičienės akademinė ir visuomeninė veikla, jos bendraautorių tinklas ir daugiau …
Viename seminare, pristatydama įvairiausių mokslo tinklų pavyzdžius, sulaukiau klausimo: „Ar turite mokslininkų sutikimus viešai nagrinėti jų duomenis?“. Prisimenu, kad akimirksniui sutrikau, bet atsakiau: „Neturiu, bet jų ir nereikia!“. Pirmiausiai, esu tikra, kad knygos ir straipsniai rašomi tam, kad juos skaitytų, o bibliografiniai duomenys skirti tam, kad skaitytojai ir tyrinėtojai išleistus kūrinius surastų. Antra, šiuolaikiniai mokslininkai negali pasislėpti už slapyvardžių, nes jiems gyvybiškai reikalingas pripažinimas. Už publikacijose paskelbtus mokslinių tyrimų rezultatus skiriami mokslo laipsniai, pedagoginiai vardai, atlyginimai ir nacionalinės bei kitokios premijos. Šis mokslininkų pripažinimo kraitis – atlygis už praturtintą mokslo žinių lobyną ir visuomenės gerovės kėlimą.
Mokslometrijos tyrimų rezultatai – grafikai ir diagramos – tai dažniausiai įvairiais pjūviais išanalizuota mokslo straipsnių bibliografija. Kas yra bibliografija? Jos šaltiniai? Apdorojimo būdai? Rezultatų ir išvadų patikimumas? Apie visa tai skaitykite šiame straipsnyje.
Greičiausiai pastebėjote, kad daugelis valstybinių institucijų pertvarko savo tinklalapius. Geras ir sveikintinas procesas! Bet po pertvarkos naujuose tinklalapiuose nebelieka ankstesniais metais institucijos viešai paskelbtų dokumentų. Šių dokumentų praradimai po tinklalapių pertvarkos yra skausmingi tyrėjams ir tikėtina visuomenei. Šis straipsnis apie tai, kodėl juos reikėtų kažkur sudėti ir saugoti. Gal tam net nereikia didelių investicijų – tik geros institucijų valios.
Prieš savaitę mokiausi konstruoti ir vizualizuoti bibliometrinius tinklus naudojant „VOSviewer“ programinę įrangą. Šio nemokamo įrankio pagalba gana nesudėtingai galima analizuoti mokslininkų, žurnalų, institucijų ir šalių bendradarbiavimą. Ryšiai nustatomi pagal publikacijų autorystę ir cituojamus šaltinius. Mokymu metu kiekvienas dalyvis buvo raginamas nagrinėti jam aktualų klausimą. Taigi, vieni dalyviai analizavo konkrečių mokslo žurnalų terminijos ir autorių žemėlapius. Kiti nagrinėjo kaip per laiką pakito institucijos tyrinėjimų sritys. Aš analizavau Lietuvos mokslininkų publikacijas.