Šiame puslapyje pristatomas projektas „Mokslininkų įtrauktis į vietines ir tarptautines akademines bendruomenes“ remiamas Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.
Mokslininkų įtrauktis į vietines ir tarptautines akademines bendruomenes
Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.
Mykolo Romerio tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė 2018 m. pabaigoje pradėjo mokslo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti Lietuvos mokslo vertinimo priemonių efektyvumą ir kylančias kliūtis bei nustatyti nenumatytas kiekybinio mokslo vertinimo pasekmes. Analizuojant Lietuvos mokslo vertinimo reglamentavimą ir mokslometrinius rodiklius, iškilo papildomų klausimų. Vienas iš tokių klausimų susijęs su Lietuvos mokslo tarptautiškumu: kodėl, nepaisant daugybės skatinimo priemonių, Lietuvos mokslo tarptautiškumo rodikliai nekyla?
Siekiant giliau pažvelgti į Lietuvos publikacijomis matuojamus mokslo pasiekimus, papildomi duomenys buvo surinkti iš daugiau kaip 50 interviu su mokslo politikais, administratoriais ir įvairių sričių mokslininkais. Analizuojant pokalbiuose surinktą medžiagą mokslininkų įtrauktis tapo viena iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Maža to, pirminiai tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prieš skatinant mokslininkus įsitraukti į tarptautines akademines bendruomenes, vertėtų susirūpinti vietinės reikšmės įtrauktimi.
Be visa ko, vietinė ir tarptautinė įtrauktis siejama ir su mokslo veiklų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, kuris Lietuvos mokslo bendruomenei yra sąlyginai naujas. Tai sąlygojo papildomos temos įtraukimą į du renginius, suteiksiančius įžvalgų mokslo politikos formuotojams ir Lietuvos akademinei bendruomenei.
Renginių programos PDF formatu: spalio 28 d. seminaras ir spalio 29 d. diskusija
2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienį, nuo 10:00 iki 13:00 val.
viešas virtualus seminaras anglų kalba
Mokslininkų įtrauktis į vietines ir tarptautines akademines bendruomenes
Diskusijai moderuos:
Dortmundo technologijos universiteto profesorė ir asociacijos „Futura Scientia“ valdybos pirmininkė Liudvika Leišytė
10:00–10:20 val.
sveikinimo žodžiai:
MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė Odeta Merfeldaitė
LR Švietimo, mokslo ir sporto Mokslo skyriaus vedėjas Tadas Juknevičius
10:20–10:50 val.
Įtrauktis į tarptautines mokslo bendruomenes – iššūkis mokslo politikai
Jochen Gläser, Berlyno technikos universitetas, Vokietija
Originali Roberto Mertono, Thomaso Kuhno ir Michaelo Polanyi mokslo bendruomenių samprata reiškė idėją, kad visi mokslo bendruomenių nariai vienodai dalyvauja kuriant mokslo žinias. Tuo tarpu mokslo tyrimai atskleidė daugybę apribojimų, kurie neleidžia mokslininkams visavertiškai dalyvauti žinių kūrimo ir sprendimų priėmimo procesuose jų mokslo bendruomenėse. Tai gali būti apribojimai dėl lyties, etninės priklausomybės, galimybių naudotis tyrimui reikalingomis priemonėmis arba dėl kitų, su mokslo tyrimais nesusijusių požiūrių.
Būti įtrauktu į žinių kūrimą savo bendruomenėje reiškia: a) kurti produkciją, kuria naudotųsi kiti bendruomenės nariai, b) plėtoti naudingo bendruomenės nario reputaciją ir c) turėti balsą priimant bendruomenei svarbius sprendimus. Šios galimybės tarp šalių ir jų viduje paskirstytos labai nevienodai.
Mokslo valdymas daro įtaką įtraukčiai: a) formuluodamas lūkesčius dėl įtraukties ir b) paskirstydamas įtraukties priemones formuojant karjeros kelią ir vertinimo sistemas bei paskirstant išteklius moksliniams tyrimams.
Mažose mokslo sistemose įtraukties valdymas susiduria su papildomomis problemomis. Sudėtinga pasiekti kritinę masę bet kuriame tyrime, o visi tyrimų kokybės vertinimai priklauso nuo įtraukties į tarptautines bendruomenes. Pastaroji gali sukurti kompromisą tarp kompetencijos tarptautiniu mastu ir poveikio vietos visuomenei, t. y. tarp įtraukties į tarptautines mokslo ir nacionalines profesines bendruomenes.
10:50–11:20 val.
Nutrūksta ryšys? Neįdarbintų tyrėjų įtrauktis ir disciplinų specifika
Susanne Wollin-Giering ir Markus Hoffmann, Berlyno technikos universitetas, Vokietija
Nedarbas akademinėje bendruomenėje vis dar nėra tiriamas, bet yra anekdotinių įrodymų apie jo pasireiškimą įvairiausiose disciplinose. Be to, yra pavyzdžių, kai žmonės tęsia mokslo tyrimus būdami bedarbiai ir neturėdami neigiamų pasekmių tolesnei karjerai. Ši išvada prieštarauja vyraujantiems neigiamiems darbo sociologijos tyrimams, kurie patvirtino nedarbo „randų padarinius“ – padidėjusį pakartotinio nedarbo ar nuolat gaunamų žemesnės kokybės darbų tikimybę.
Dėl šios priežasties svarbu suprasti tam tikrų disciplinų specifiką ir tyrėjų gebėjimus įsitraukti į mokslo bendruomenę ir taip sušvelninti „randų padarinius“ bei įgyvendinti sėkmingą akademinę karjerą, ypač kai nedarbas iš jų atima tyrimams reikalingus išteklius.
Pranešime norėtume pristatyti neseniai pradėtą projektą, tiriantį nedarbo priežastis ir pasekmes mokslininkų karjeroje bei pateikti kai kuriuos rezultatus, patvirtinančius integracijos skatinimo galimybes, tokias kaip neformalus bendravimas, bendros leidybinės veiklos ar naujausios srities literatūros išmanymas.
11:20–11:50 val.
Įtraukties aspektai, kylantys iš pokalbių su Lietuvos mokslo politikais ir akademine bendruomene
Eleonora Dagienė, Mykolo Romerio universitetas, Lietuva; CWTS (the Centre for Science and Technology Studies), Leideno universitetas, Nyderlandai
11:50–12:20 val.
Įskaitant poveikį: šiuolaikinių aukštojo mokslo institucijų iššūkiai valdant ir matuojant poveikį visuomenei
Guus Dix, the University of Twente, Nyderlandai
Ankstyvuoju šiuolaikiniu laikotarpiu „poveikiu“ buvo labai susirūpinę gamtos filosofai, kurie tyrė ir teorizavo vieno fizinio kūno poveikį kitam. Šiuo metu šis terminas gamtos mokslininkams jau nebeaktualus, bet „poveikio“ terminas vėl iškyla abipusiai karštose diskusijose apie aukštąjį mokslą. Tai pagrindinis žurnalo cituojamumo rodiklio („Journal Impact Factor“) veiksnys, kaip ypatingas būdas suprasti mokslinę kompetenciją. Dar svarbiau, kad šis terminas pasikartoja diskusijose apie naujas praktikas, skirtas įvertinti, stebėti ir valdyti platesnes mokslo pasekmes visuomenei.
Pranešime „Įskaitant poveikį“ bus pateiktos įžvalgos iš tyrimo, apimančio Europos politikos formuotojų, universitetų vadovų, mokslometrijos ir mokslinių tyrimų grupių bandymus įtraukti „poveikį visuomenei“ kaip pagrindinį kriterijų, pagal kurį galima spręsti apie mokslą ir mokslininkų pasiekimus.
12:20–13:00 val.
Bendra diskusija
2021 m. spalio 29 d., penktadienis, nuo 14:00 iki 16:00 val.
vieša virtuali diskusija lietuvių kalba su sinchroniniu vertimu į anglų kalbą
Vietinės ir tarptautinės aplinkybės, paveikusios Lietuvos mokslo vertinimo raidą
14:00–14:10 val.
sveikinimo žodžiai:
Mykolo Romerio universiteto rektorė Inga Žalėnienė
LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
LR Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas
14:10–14:25 val.
Kaip mokslo politikams sekėsi nepasimesti mokslo vertinimo labirintuose?
Eleonora Dagienė, Mykolo Romerio universitetas, Lietuva; CWTS, Leideno universitetas, Nyderlandai
14:25–15:25 val.
Reflektuoti ir diskutuoti kaip mokslo vertinimas prisidėjo prie Lietuvos mokslo tarptautinio konkurencingumo sutiko:
Artūras Žukauskas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas (Vilniaus universiteto rektorius, 2015-2020)
Romas Baronas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto Informatikos instituto profesorius
Dalius Serafinas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, Vilniaus universiteto Kokybės vadybos magistro programos pirmininkas
Jurgita Petrauskienė, Švietimo ir mokslo atašė, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) (LR Švietimo ir mokslo ministrė, 2016–2018 m.)
Eugenijus Butkus, VU Gyvybės mokslų centro profesorius (Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas, 2003–2013 m.)
Rūta Petrauskaitė, VDU Lituanistikos katedros profesorė (Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja, 2008–2018 m.)
Jochen Gläser, Berlyno technikos universitetas, Vokietija
Guus Dix, the University of Twente, Nyderlandai
15:25–16:00 val.
Bendra diskusija – ko norėtume siekti!
atsakymai į virtualios auditorijos keliamus klausimus
