Kai išgirstame apie mokslo tarptautiškumą, kyla natūralūs klausimai: Kas slepiasi po mokslo tarptautiškumu? Kaip nustatoma, kad jo yra per mažai, per daug ar pakankamai? Mokslometrijos tyrimuose pastebima, kad daugiausiai mokslo straipsnių paskelbę mokslininkai pasižymi aukštu tarptautiškumu, todėl vertėtų pasidomėti jų pasiekimais. Šios užsienio kolegų įžvalgos paskatino pasidomėti Lietuvos produktyviausių mokslininkų sėkmės formulėmis.

Per pastarąjį penkmetį išnagrinėjau daugybę su mokslo sistema susijusių tekstų. Teisės aktai, užsakomųjų studijų išvados, užsienio ekspertų ataskaitos ir mokslo straipsniuose matyti Lietuvos rezultatai šaukte šaukia: Lietuvos mokslui trūksta tarptautiškumo! Todėl visiškai nenustebau Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pamačiusi tik vieną su mokslu susijusį lūkestį:

Iš Lietuvos pažangos strategijoje įvardintos vizijos akivaizdu, kad kalbama ne apie užsienio studentus, nors jų skaičius dažnai naudojamas aukštojo mokslo tarptautiškumui atspindėti. „Lietuva 2030“ vizijoje visos viltys dedamos į Lietuvos mokslininkų dalyvavimą tarptautiniuose mokslo tyrimuose. Tai patvirtina ir pasirinktas rodiklis – Šanchajaus Akademinis pasaulio universitetų reitingas (ARWU).

Lietuvos pažangos strategijos vizijoje 2020 m. siekiamybė – bent vienas Lietuvos universitetas tarp 500 geriausių pasaulio universitetų, o 2020 m. realybė – Vilniaus universitetas aštuntame šimtuke. Bet jeigu Vilniaus universitetui pavyktų gauti Nobelio premiją ir pagerinti į ARWU reitingą įtrauktus produktyvumo rodiklius, tai gal iki 2030 metų ir pavyktų puikuotis tarp 300 geriausių pasaulio universitetų ir išpildyti 2030 m. numatytą pasiekti napoleonišką tikslą.

Iš pirmo žvilgsnio rodiklio pasirinkimas atrodo labiau nei keistas. Tokio rodiklio pasirinkimą galima pateisinti tik tuo, kad atskiri ARWU reitingo komponentai dažnai naudojami mokslo tarptautiškumui matuoti. Iš tiesų universiteto pozicija šiame reitinge priklauso ir nuo gausiai cituojamų tyrėjų skaičiaus, ir nuo straipsnių itin prestižiniuose žurnaluose „Nature“, „Science“ kiekio, ir nuo straipsnių skaičiaus Web of Science (WoS) duomenų bazės cituojamumo indeksuose.

Vienas iš pagrindinių tarptautiškumo rodiklių – straipsniai su užsienio mokslininkais

Mokslo sistemos tyrėjai nurodo nemažai faktorių, lemiančių mokslo tarptautiškumą ir vienas iš jų yra mokslininkų įsitraukimas į tarptautinius tinklus. Laukiamas ir tikėtinas šio bendradarbiavimo rezultatas – kartu su užsienio mokslininkais paskelbti straipsniai. Apie valstybių, institucijų ar mokslininkų tarptautiškumo lygį ekspertai sprendžia analizuodami mokslo publikacijų bibliografinius duomenis įvairiais pjūviais: kas, kiek, kur, kada ir su kuo.

Nemažai mokslometrijos tyrimų atskleidė, kad mokslininkų sprendimas bendradarbiauti tarptautiniu, vietiniu ar instituciniu mastu yra asmeninis. Dažniausiai mokslininkai siekia resursų ir reputacijos, tačiau didelę įtaką daro ir mokslo srities ypatumai. Taip pat yra nustatyta, kad nacionalinis reguliavimas tik iš dalies lemia mokslininkų pasirinkimą, kur skelbti tyrimų rezultatus bei kiek ir su kuo bendradarbiauti.

Mokslininkai patys sprendžia, kokius tyrimus atlikti nori, su kuo pageidauja dirbti ir kuriame mokslo žurnale skelbs tyrimų rezultatus, todėl tikslui pasiekti, mokslo politikai įveiklina finansines paskatas.

Lietuvos mokslo tarptautiškumo skatinimas

Su tarptautiškumo rodikliais susijusios ir ryškiausiai matomos finansinės paskatos, įdiegtos į Lietuvos mokslo institucijų vertinimą ir valstybės asignavimų paskirstymą. Toliau išvardyta tik maža skatinimo priemonių dalis.

Prestižinės užsienio leidyklos. Pagal ministro įsakyme įvardytus tikslus, mokslininkai raginami skelbti tyrimų rezultatus „labiausiai prestižiniuose moksliniuose žurnaluose ar labiausiai prestižinių leidyklų leidžiamuose leidiniuose“. Kad ir koks miglotas būtų leidyklos prestižas [1], valstybė institucijai skirs keleriopai daugiau taškų už užsienyje išleistą publikaciją, nei išleistą Lietuvoje.

Įsitraukimas į tarptautinių mokslininkų tinklus. Jeigu institucijos mokslininkai koordinuoja laimėtą „Europos horizontas“ projektą arba laimėjo Europos mokslinių tyrimų tarybos (ERC) dotaciją – valstybė institucijai prie jau gauto finansavimo atseikės papildomų taškų, virsiančių papildomomis lėšomis, ir turtingas taps dar turtingesniu (viena iš Mato efekto moksle apraiškų).

Mokslo tyrimų kokybė. Kai mokslininko straipsnis patenka tarp 10 proc. pasaulyje labiausiai cituojamų mokslo straipsnių (nesvarbu ar citavimai pelnyti ar dirbtinai padidinti), institucijos gauna papildomų taškų ir valstybės finansavimą.

Nepaisant gausybės mokslo politikų įveiklintų instrumentų, pagal tarptautiškumo rodiklius Lietuvos mokslas vis dar atsilieka nuo daugelio šalių.

Lietuvos mokslo pasiekimų dinamika

Web of Science duomenų bazė yra pagrindinė, kurioje sukaupti straipsniai naudojami valstybių mokslo tarptautiškumo lygiui nustatyti. Lietuvos mokslininkams straipsniai šioje duomenų bazėje tapo itin svarbūs prieš dvidešimt metų, kai ši bazė buvo pirmą kartą naudojama Lietuvos institucijų mokslo rezultatams vertinti. Tuomet tik keli procentai viso valstybės finansavimo buvo paskirstyti tarp institucijų pagal jų turimą straipsnių skaičių [2].

Publikacijos Web of Science bazėje iki šiol nulemia Lietuvos institucijų gaunamo valstybės asignavimų dydį. Tų pačių publikacijų skaičius nulemia ir universiteto poziciją ARWU ir kituose universitetų reitinguose. Dėl mokslo finansavimo, reitingų ir kitų čia neįvardytų veiksnių institucijos skatina mokslininkus publikuoti straipsnius, kurie patektų į Web of Science (WoS) bazę.

Institucijos WoS straipsnius tiesiogiai susieja su begale finansinių ir akademinio pripažinimo paskatų ir sudaro terpę, kurioje mokslininkų gerovė priklauso nuo straipsnių skaičiaus konkrečioje duomenų bazėje, todėl mokslininkai bet kokiais būdais siekia šių publikacijų.

Toliau pateiktame paveiksle į viršų kylantys laipteliai atspindi, kaip greitai auga bendras Lietuvos mokslininkų straipsnių skaičius Web of Science duomenų bazėje.

Paveiksle matomi stulpeliai parodo Lietuvos indėlį į šias publikacijas. Skirtumas tarp bendro publikacijų skaičiaus (laiptuotos linijos) ir Lietuvos dalies straipsniuose (stulpelių) atspindi kylantį tarptautiškumo rodiklį ir didesnį bendraautorių skaičių. Pats pirmas ryškesnis rezultatų šoktelėjimas, įvykęs 2007 m., jokiu būdu nesietinas su tarptautiškumo padidėjimu. Tiesiog Thomson Reuters kompanija, tuometė Web of Science bazės savininkė, nenorėdama prarasti pasaulinio dominavimo atsiradus konkurentui (Elsevierio Scopus bazė), vykdė plėtrą ir į Web of Science įtraukė 10 000 nacionalinių žurnalų.

Bandydama suprasti, kodėl daugelyje užsienio ataskaitų Lietuva atsiduria gale pagal tarptautiškumo rodiklius, pradėjau gilintis į ataskaitose naudojamų rodiklių komponentus. Taip radau straipsnių, kuriuose analizuojami produktyviausi šalių mokslininkai, pasižymintys aukščiausiais tarptautiškumo rodikliais. Atradimai paskatino pasidomėti Lietuvos produktyviausių mokslininkų pasiekimais.

Mokslininkų produktyvumas pagal mokslotyros korifėjus

Dar praeito amžiaus pradžioje Alfredas Lotka, susidomėjęs mokslininkų produktyvumu, nustatė, kad produktyviausia mokslininkų mažuma sukuria didžiąją dalį mokslinių tekstų [3]. A. Lotka, analizuodamas į the Chemical Abstracts (svarbiausi chemikų darbai) ir the Auertbach’s tables (svarbiausi fizikų darbai) įtrauktų straipsnių bendraautorius nustatė, kad apie 60 proc. autorių minimi tik prie vieno straipsnio, mažiau kaip 20 proc. pavardžių minimi 2 kartus (dviejuose straipsniuose), mažiau kaip 10 proc. – 3 kartus, ir taip toliau mažėjančia tvarka.

Tuo tarpu britų fizikas ir mokslo istorikas Derekas Johnas de Solla Price’as, savo 1986 m. išleistoje knygoje „Little Science, Big Science … and Beyond“ minėdamas Lotkos darbus, nagrinėja mokslininkų tinklus ir citavimų ypatumus atskirose mokslo srityse. Price‘as atkreipia dėmesį ne tik į produktyvumo, bet ir cituojamumo skirtumus tiksliosiose ir „minkštosiose“ mokslo srityse [4].

Lotka ir Price‘as vieningai sutarė, kad analizuojant publikacijas kaip mokslo rezultatus, atskirai reikėtų įvertinti ne tik skirtumus tarp disciplinų, bet ir atskirti produktyviausių mokslininkų pasiekimus nuo kitų tyrėjų rezultatų.

Dabartinė mokslo sistema toli gražu neprilygsta tai, kurią tyrinėjo Lotka ir Price‘as. Mokslininkų skaičius pasaulyje auga eksponentiškai, pasikeitė ir galimybės paskelbti straipsnius. Abu veiksniai prisidėjo prie to, kad pasaulyje per metus publikuojama apie du milijonus recenzuojamų straipsnių. Paveiksle matome dešimties Lietuvos produktyviausių mokslininkų dalį (susumavus jų asmeninius indėlius) bendrame šalies rezultatų fone:

Mokslo publikacija – viena, bet indėliai – skirtingi

Nemažai tyrimų atskleidžia, kad didėjant mokslo tarptautiškumui, didėja ir straipsnių bendraautorių skaičius. Mokslininkai, tyrę mokslo straipsnių bendraautorystės klausimus, nustatė kad būtent fizikai yra tarp 86 % produktyviausių pasaulio mokslininkų. Įspūdingiausi skaičiai stebimi tose fizikos disciplinose, kuriose dirba transnacionalinės mokslininkų komandos. Tokių grupių straipsniuose bendraautorių pavardžių skaičiai gali perkopti net kelis tūkstančius. Panašios tendencijos jau nustatytos ir medicinos, aplinkosaugos bei kituose moksluose.

Siekiant teisingai įvertinti pasiekimus, mokslometrijos tyrimuose, vertinant šalies, universiteto, mokslo centro ar mokslininkų produktyvumą, apskaičiuojamas kiekvieno indėlis.

Kaip apskaičiuojami indėliai? Pavyzdžiui, straipsnyje nurodyti du bendraautoriai, kurie dirba keturiose Lietuvos institucijose (prie mokslininkų pavardžių gana dažnai galima pamatyti kelias institucijas). Šio straipsnio indėliai skaičiuojami taip: skaičiuojant šalies indėlį, Lietuvai bus priskirtas 1, skaičiuojant institucijų indėlius, kiekvienai iš keturių institucijų atiteks po 0,25, ir skaičiuojant autorių indėlius, kiekvienas autorius gaus po puselę (0,5) publikacijos.

Interaktyviame tinkle rasite Lietuvos mokslininkus ir jų bendraautorius, paminėtus bent 80 straipsnių (neįtraukti straipsniai, turintys daugiau kaip 100 bendraautorių).

Dėl straipsnių skaičiavimo dalelytėmis į Lietuvos 2013–2020 metų produktyviausių mokslininkų dešimtuką nepateko Vilniaus universiteto fizikai, kurie minimi kaip bendraautoriai daugelyje straipsnių:  Andrius Juodagalvis – 949 straipsnių nuo 1998 iki 2021 m., Juozas Vidmantis Vaitkus – 810 straipsnių (1982–2021 m.) ir Vytautas Dudėnas – 561 straipsnyje (2016–2021 m.). Analizuodama Lietuvos publikacijas Web of Science duomenų bazėse [5], radau daugiau mokslininkų, per visą savo akademinę karjerą paskelbusių daugiau straipsnių, nei tie, kurie buvo įvardyti tarp pačių pačiausių Lietuvos produktyviausių dešimtuke. Savo tyrimui apsibrėžiau tikslą identifikuoti tuos, kurie itin aukštu produktyvumu pasižymėjo 2013–2020 metais (po Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ priėmimo).

Pagal straipsnių kiekį pirmaujantys Lietuvos mokslininkai

Dar niekas nenagrinėjo produktyviausių Lietuvos mokslininkų darbų, todėl nutariau pažvelgti į jų darbo rezultatus per nacionalinio skatinimo prizmę: publikacijos ir jų rūšys, bendraautorių tinklai, leidėjai, finansavimo šaltiniai, citavimai ir mokslo veiklų ekonominio bei socialinio poveikio atspindžiai.

Iki šio tyrimo pradžios su didžiąja dešimtuko dauguma nebuvau pažįstama, o su pačiu produktyviausiu mokslininku išsiskyrėme gana nemaloniomis aplinkybėmis. Taigi, siekdama neutralumo, visų mokslininkų duomenis surinkau taikydama tą patį algoritmą, surinktus duomenis analizavau pagal tą pačią metodiką ir pasiekimus pristatau interaktyviai, kad atsiskleistų įvairiausi pjūviai.

Nusprendusi pasigilinti į produktyviausių mokslininkų rezultatus, pirmiausiai iš pagrindinių Web of Science bazių atsisiunčiau jų publikacijas su pilnais bibliografiniais duomenimis (bendraautoriai, institucijos, šalys, santraukos, reikšminiai žodžiai ir cituojama literatūra). Sutvarkiau surinktus duomenis ir kiekvienam iš dešimtuko sudariau interaktyvų bendraautorių tinklą.

Atlikusi namų darbus, kiekvienam mokslininkui parašiau elektroninį laišką, kuriame buvo nuoroda į asmeninį bendraautorių tinklą ir prašymas atsakyti į klausimą:

Net šeši iš dešimties mokslininkų atsiuntė savo sėkmės receptus. Kai kurie atsakymai padėjo suprasti reiškinius, į kuriuos anksčiau nebuvau atkreipusi dėmesio.

Moksliniai tyrimai trunka ilgiau, nei mes to tikimės

Pradėjusi šį tyrimą, nesitikėjau, kad tiek užtruksiu. Tyrinėdama produktyviausių Lietuvos mokslininkų bibliografijas, atradau daugiau šiuolaikinio akademinio gyvenimo atspalvių, nei buvau pastebėjusi analizuodama visos Lietuvos pasiekimus.

Taigi pavasarį pradėtas tyrimas vis dar tęsiamas, dalis duomenų jau parengta analizei, bet tyrimo pabaigos dar nematyti. Dalį surinktų duomenų ketinau įdėti į savo tinklalapį, bet didžioji įžvalgų dalis keliaus į mokslo straipsnius ir rengiamą disertaciją. Prisiminusi kolegos posakį „Perfect is the enemy of good“, nutariau pristatyti rezultatus dalimis.

Kai pabaigsiu tyrinėjimus, kiekvieno mokslininko darbams skirtame puslapyje rasite:

1. Web of Science duomenų bazėje indeksuojamas publikacijas (kuriose šalyse buvo skelbiami straipsniai, jų rūšys ir mokslo žurnalų leidėjai);
2. pagrindinius mokslininko bendraautorius (mokslininko bendraautorių ir jų šalių vizualizacijos);
3. tyrinėjimų temas ir mokslo tyrimų finansavimo šaltinius;
4. internete rastą informaciją: ką apie mokslininko akademines veiklas byloja internetas, siejant su socialinio ir ekonominio poveikio rodikliais.

Bet pristatymus pradėsiu nuo pirmame punkte paminėtos apžvalgos: kokiose šalyse ir žurnaluose buvo paskelbti straipsniai, jų rūšys pagal metus ir straipsnių suvestinės pagal leidėjus.

1. Edmundas K. Zavadskas (VGTU, multi-criteria decision making)
2. Dalia Štreimikienė (VU, multi-criteria decision making)
3. Jūras Banys (VU, fizika)
4. Juozas V. Gražulevičius (KTU, chemija)
5. Arūnas Ramanavičius (VU, fizika, chemija)
6. Tomas Baležentis (VU, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, multi-criteria decision making)
7. Aivaras Kareiva (VU, chemija)
8. Dmytro Volyniuk (KTU, chemija)
9. Robertas Damaševičius (KTU, VDU, Silesian University of Technology; sustainable IT)
10. Almira Ramanavičienė (VU, biochemija)

Šaltiniai

[1] Apie leidyklų prestižo miglotumą mano straipsnyje „Prestige of scholarly book publishers: an investigation into criteria, processes, and practices across countries“ https://arxiv.org/abs/2008.06008

[2] Lietuvos mokslo politika Europos kontekste, Vilnius: Justitia, 2002 m., 247 p.

[3] „…the number (of authors) making n contributions is about 1/n² of those making one; and the proportion of all contributors, that make a single contribution, is about 60 percent.” Ištrauka iš straipsnio: Lotka, A.J. (1926). The frequency distribution of scientific productivity. Journal of the. Washington Academy of Sciences, 16(12), 317–324.

[4] „In short, hard science, soft science, technology, and non science may be all different social systems, and each system must have its own special machinery for handling the processes of publication and communication among people at the research fronts and behind those fronts, too.“ Iš Derek J. De Solla Price „Little Science, Big Science … and Beyond“ 179 p. (Price, 1986)

[5] Publikacijų skaičius visada priklauso nuo duomenų bazės sudėties ir kaip iš tos bazės jie atsisiunčiami. Mano rinkinyje pateiktas straipsnių skaičius niekada nesutaps su skaičiais, kuriuos mokslininkai turi savo asmeniniame sąraše, net ir tuo atveju kai mokslininkas neturi bendrapavardžių ir visų straipsnių autorystė nurodyta teisingai. Taip nutinka todėl, kad aš naudoju Web of Science duomenų bazę, kurios sudėtis priklauso nuo prenumeratos. Pvz., Leideno universitetas neprenumeruoja Conference Proceedings Citation Index, todėl šių duomenų nėra tuomet, jeigu naudoju iš universiteto bibliotekoje prieinamos WoS versijos atsisiųstus duomenis. Kai kuriais atvejais man patogiau surinkti duomenis iš CWTS centro vidinės duomenų bazės (Clarivate Analytics teikia CWTS pirminius, neapdorotus duomenis), kurioje nėra Emerging Sources Citation Index (ESCI) straipsnių. Šie straipsniai yra žurnaluose, kurie dar neturi citavimo indekso (Journal Impact Factor), todėl dažnai neįskaitomi vertinant mokslo rezultatus.