Lietuvos mokslo bendrakeleiviai: šalys, institucijos ir mokslininkai

2021 m. sausio pabaigoje mokiausi konstruoti ir vizualizuoti bibliometrinius tinklus naudodama „VOSviewer“ programinę įrangą. Šiuo nemokamu įrankiu gana nesudėtingai galima analizuoti mokslininkų, žurnalų, institucijų ir šalių bendradarbiavimą. Ryšiai nustatomi pagal publikacijų autorystę ir cituojamus šaltinius. Mokymų metu kiekvienas dalyvis buvo raginamas nagrinėti jam aktualų klausimą. Taigi vieni dalyviai analizavo konkrečių mokslo žurnalų terminijos ir autorių žemėlapius. Kiti nagrinėjo, kaip per laiką pakito institucijos tyrinėjimų sritys. Aš analizavau Lietuvos mokslininkų publikacijas ir išryškinau Lietuvos mokslo bendrakeleivius: šalis, institucijas ir mokslininkus.

Mano doktorantūros tyrimai apima Lietuvos mokslo sistemos analizę. Jau keletą metų nagrinėju ne tik teisės aktus, bet ir susijusius dokumentus (pvz., Konstitucinio Teismo nutarimus). Taip pat nemažai Lietuvos mokslininkų sutiko pasidalyti savo patirtimis interviu metu – iš pirmų lūpų išgirdau apie džiaugsmus ir skaudulius.

Šie mokymai vyko pačiu laiku, nes po ilgoko tekstų nagrinėjimo norėjosi žvilgtelėti į prasmingus paveikslėlius. Ruošdamasi kursams, iš Web of Science Core Collection atsisiunčiau 2013–2020 m. straipsnių metaduomenis (Conference Proceedings bazių Nyderlandų konsorciumas neprenumeruoja). Per keturis pusdienius tik spėjau sužinoti apie įrankio galimybes. Pasirodo, straipsnių bibliografija (autoriai, jų institucijos ir adresai, publikacijų pavadinimai, santraukos, reikšminiai žodžiai ir cituojama literatūra) gali padėti atsakyti į daug klausimų.

Su Lietuva moksle bendradarbiaujančios šalys

Man šiuo metu aktualus Lietuvos tarptautiškumas. Todėl pirmiausiai norėjau pamatyti, su kuriomis šalimis Lietuvos mokslininkai bendradarbiauja daugiausiai. VOSviever leidžia įvairiais pjūviais pamatyti susijusius ryšius.

Galite panagrinėti ir „gyvą“ Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimo žemėlapį, kuriame pateiktos šalys, turinčios ne mažiau kaip 160 publikacijų. Beje, jame matomi ir nesustambinti ryšiai tarp šalių.

Pasirinkau slenkstį – į žemėlapį įtraukti tik tas šalis, su kuriomis per 8 metus turime daugiau kaip 320 publikacijų (vidutiniškai 40 publikacijų per metus). Siekdama grafinio aiškumo 1 paveiksle, linijomis sujungiau tik tas šalis, kurios turi ne mažiau kaip 20 publikacijų. Spalvos išskiria glaudesnį bendradarbiavimą (vadinamuosius klasterius).

Su Lietuva moksle bendradarbiaujančių šalių tinklas nr. 1 — 1 pav. Lietuvos mokslininkų bendraautorių šalys – daugiau kaip 320 bendrų mokslo straipsnių per 2013–2020 m. (Tinklas sukurtas naudojant Web of Science duomenis, 2021-01-25)

Antrame paveiksle spalvos reiškia laikotarpį: straipsniai su Estija, Ukraina ir Švedija (pažymėti tamsesne spalva) buvo paskelbti gerokai anksčiau, nei su Iranu ar Baltarusija (žaliai). Tuo tarpu straipsniai su Šveicarija, Kinija ir Ispanija pasirodė vidutiniškai apie 2017 m. (geltona spalva).

Lietuvos mokslo bendrakeleiviai: šalių tinklas — 2 pav. Lietuvos mokslininkų bendraautorių šalys – daugiau kaip 320 bendrų mokslo straipsnių per 2013–2020 m. (Tinklas sukurtas naudojant Web of Science duomenis, 2021-01-25)

Bendradarbiaujančių institucijų tinklas

Užmetus akį į šalių „žemėlapį“, norėjosi nerti kiek giliau ir pamatyti bendradarbiaujančias institucijas. Naudodama tuos pačius 2013–2020 m. duomenis, VOSvieweriu sukonstravau tinklą iš institucijų, turinčių ne mažiau kaip 80 bendrų publikacijų (bent 10 per metus). Kuo platesnė institucijas jungianti linija, tuo stipresni tarpusavio ryšiai.

Interaktyvus Lietuvos mokslininkų bendraautorių institucijų tinklas su galimybe pasirinkti institucijų ryšių stiprumą.

Lietuvos mokslo bendrakeleiviai: institucijų tinklas — 3 pav. Sustambintas Lietuvos mokslininkų bendraautorių institucijų tinklas – daugiau kaip 80 bendrų mokslo straipsnių per 2013–2020 m. (Tinklas sukurtas naudojant Web of Science duomenis, 2021-01-25)

Produktyviausi Lietuvos mokslininkai ir jų bendraautoriai

Pagaliau atėjo laikas žvilgtelėti, kas gi atliko tyrimus, parašė publikacijas ir paskelbė jas Web of Science žurnaluose. Taigi tolesnis žemėlapis sudarytas iš Lietuvos mokslininkų ir jų bendraautorių. Šį kartą nustačiau 30 straipsnių slenkstį.

Sudarydama žemėlapį aptikau, kad Lietuvoje yra nemažai mokslininkų, kurie turi daugiau kaip 30 straipsnių, bet nepatenka į bendrą Lietuvos mokslininkų tinklą dėl srities specifikos ar tyrimų ypatumų. Tai atskira ir tikrai dėmesio verta tema. Taigi, interaktyviame žemėlapyje matomi visi mokslininkai peržengę 30 straipsnių ribą, o 4 pav. pavaizduoti tik vienaip ar kitaip susiję mokslininkai.

Produktyviausių Lietuvos mokslininkų ir jų bendraautorių tinklas su galimybe nustatyti įvairias reikšmes (pagal dokumentų skaičių, citavimo ir laikotarpio vidurkius bei kt.)

Lietuvos mokslininkų tinklas — 4 pav. Sustambintas Lietuvos mokslininkų ir jų bendraautorių tinklas – daugiau kaip 30 publikacijų per 2013–2020 m. (Tinklas sukurtas naudojant Web of Science duomenis, 2021-01-25)

Pačių pačiausių dešimtukas

Galiausiai nesuvaldžiau smalsumo ir „išryškinau“ Lietuvos mokslininkų dešimtuką. Pokalbiuose su mokslininkais vis pasigirsdavo, kad skaičiuoti pilną publikaciją kiekvienam bendraautoriui yra neteisinga. Dėl šio argumento visi tinklai buvo skaičiuojami išdalijant publikacijas dalelytėmis, t. y., jeigu straipsnis turi 10 bendraautorių, kiekvienam atitenka 0,1 dalelės. Apskritimo dydis priklauso nuo publikacijų skaičiaus: kuo daugiau straipsnių, tuo jis didesnis.

Taigi, Lietuvos mokslininkų dešimtukas išryškėjo pakėlus kartelę iki 116 straipsnių per 8 metus (ne mažiau kaip 14 straipsnių per metus, skaičiuojant autoriaus indėlį)):

Edmundas K. Zavadskas (VGTU, multi-criteria decision making) turi 300 publikacijų
Dalia Štreimikienė (VU, multi-criteria decision making) – 273
Jūras Banys (VU, fizika) – 201
Juozas V. Gražulevičius (KTU, chemija) – 198
Arūnas Ramanavičius (VU, fizika, chemija) – 179
Tomas Baležentis (VU, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, multi-criteria decision making) – 163
Aivaras Kareiva (VU, chemija) – 141
Dmytro Volyniuk (KTU, chemija) – 120
Robertas Damaševičius (KTU, VDU, Silesian University of Technology; sustainable IT) – 114
Almira Ramanavičienė (VU, biochemija) – 113.

Tai VOSviever mokymų metu sudaryti tinklai, siekiant patobulinti įgūdžius. Patikslinti žemėlapiai ir įžvalgos keliaus į rengiamą straipsnį.

VOSviever aplikaciją galite atsisiųsti ir susiinstaliuoti savo kompiuteryje https://www.vosviewer.com/. Kitais metais vyksiančių mokymų programa ir registracija https://www.cwts.nl/education/visualizing-science-using-vosviewer