MažmožiaiMokslinė veiklaPraradimai-po-tinklalapiu-pertvarkos

Praradimai po valstybinių institucijų tinklalapių pertvarkos

 

Greičiausiai pastebėjote, kad daugelis valstybinių institucijų pertvarko savo tinklalapius. Geras ir sveikintinas procesas! Bet po pertvarkos naujuose tinklalapiuose nebelieka ankstesniais metais institucijos viešai paskelbtų dokumentų.

Dokumentų praradimai po tinklalapių pertvarkos yra skausmingi tyrėjams ir tikėtina visuomenei. Šis straipsnis apie tai, kodėl juos reikėtų kažkur sudėti ir saugoti. Gal tam net nereikia didelių investicijų – tik geros institucijų valios.

 

Pradėsiu iš labai toli. Be duomenų nėra mokslo tyrimų, be tyrimų nėra naujų žinių, taigi duomenys reikalingi naujoms žinioms kurti. Kaip bebūtų keista, bet po skaitmenizavimo dešimtmečių ir įvairių sistemų, skirtų duomenims rinkti ir kaupti, mokslo tyrimams reikalingų duomenų rinkimas – vis dar ilgas ir keblus procesas. Mūsų laikais jau nebeatrodo įprasta rašyti laišką kuriai nors institucijai ir prašyti kurio nors dokumento kopijos, ypač to, kuris palyginti neseniai laisvai šmėžavo internete.

Šiuo metu atlieku mokslo tyrimus apie Lietuvos mokslo sistemą ir mokslininkus. Mano tyrimams neužtenka iš užsienio duomenų bazių parsisiųstų tautiečių publikacijų bibliografinių duomenų.

Mokslotyros tyrimai neapsiriboja tik pasiekimų (kiek, kas, kur ir kada paskelbta) analize, jie apima ir skatinimo (vertinimo, finansavimo ir kitų) priemonių veiksmingumo nagrinėjimą. Taigi atlieku ir kokybinius, ir kiekybinius mokslo tyrimus, kuriems reikalingi skirtingi duomenys iš skirtingų šaltinių. Tokių Lietuvoje, pasirodo, ne tiek jau ir daug.

 

Mokslo tyrimams reikalingi duomenys

Mano kokybinių tyrimų duomenys yra teisės aktai (įstatymai, įsakymai, Konstitucinio Teismo sprendimai), įvairūs su tyrimo objektu susiję dokumentai, viešosios kalbos, viešai skelbiami straipsniai (kad ir feisbuke). Be to, interviu su tyrimo dalyviais, kurie pasakoja savo istorijas ir dalinasi savo patirtimis. Pokalbiai, paversti tekstiniais failais, tampa itin sodria tyrimo medžiaga.

Kokybinio tyrimo procesas (nuo duomenų rinkimo pradžios iki publikacijose paskelbtų atradimų) trunka metų metus, bet viso to pradžia – duomenys.

 

Teisės aktų registrai

Prieš keletą metų užsibrėžiau tikslą išanalizuoti, kaip Lietuvos mokslininkams sekasi „vykdyti kuo aukštesnės kokybės mokslinius tyrimus ir jų rezultatus publikuoti prestižiškiausiuose ir skaitomiausiuose moksliniuose žurnaluose ar prestižiškiausių ir skaitomiausių leidyklų leidžiamuose leidiniuose“ (Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų <…> veiklos vertinimo reglamento 2.1.1 punktas).

Tam reikėjo surinkti visus teisės aktus, kuriuose paminėti reikalavimai publikacijoms, nuo nepriklausomybės laikų, t. y. nuo 1990 m. Prisimenu, kad ta mintis ir man pačiai pasirodė kiek napoleoniška.

Didžiulei savo nuostabai atradau dvi sistemas, turinčias mano tyrimui reikalingus teisės aktus. LR Seimo plačiajai visuomenei skirta informacinė sistema SIPIS. Čia radau beveik visus tyrimui reikalingus teisės aktus. Nuo pirmo 1991 m. gruodžio 17 d. priimto LR Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų mokslo darbuotojų ir pedagogų konkursų (peratestavimo) kriterijų ir principų“ iki naujausio 2021 m. sausio 29 d. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pasirašyto įsakymo „Dėl Valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių minimalių kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Yra dar viena sistema – teisės aktų registras TAR – kurioje taip pat galima ieškoti teisės aktų. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui, teisės akto paskelbimas šioje sistemoje laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu.

Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ne visi ankstesnių metų teisės aktai buvo sudėti į naujai sukurtas sistemas. Todėl kreipiausi į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kanceliariją su prašymu atsiųsti kopiją vieno ar kito teisės akto, kuris buvo minimas skaitytuose dokumentuose, bet nebuvo įdėtas į SIPIS ar TAR sistemas. Laimei, iš ministerijos kanceliarijos gavau visų prašomų dokumentų kopijas ir esu dėkinga, kad prašymų išpildymo ilgai laukti nereikėjo.

Mano mokslotyros tyrimui svarbūs ne tik teisės aktai, bet ir kiti dokumentai ar publikacijos. Šie informacijos šaltiniai padeda suprasti vieno ar kito reiškinio kontekstą. Pradėjusi tyrimą, tokios šaltinių įvairovės nesitikėjau.

 

Ministerijų ir kitų valstybinių institucijų užsakomosios studijos ir leidiniai

Nuo 2019 m. vidurio kviečiu mokslo politikus, administratorius ir mokslininkus pasidalinti savo patirtimis. Politikų klausiau apie mokslo skatinimo priemonių kūrimą ir įgyvendinimą, o iš mokslo administratorių ir mokslininkų norėjau išgirsti apie jų patirtis išpildant politikų iškeltus tikslus. Esu labai dėkinga visiems sutikusiems pasidalinti gyvenimiškais nutikimais.

Beveik kiekvienas dalyvis paminėjo kokią nors žiniasklaidoje paskelbtą publikaciją, kurios dar nebuvau mačiusi (šias surasti lengviausiai), arba kokią nors su pertvarkomis susijusią studiją, apie kurią jokiame teisės akte neužsiminta (pašnekovai sako, kad kažkur internete buvo randamas PDF failas).

Pasirodo, Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ministerija ar kita vyriausybinė organizacija (kaip MOSTA – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, tapęs STRATA – Vyriausybės strateginės analizės centru) rengė tokias studijas prieš atlikdama kokius nors akademinei bendruomenei reikšmingus pokyčius.

Dažnai pašnekovai prisimena, kad tuomet buvo diskutuojama tam tikra oficiali studija, kurios pavadinimo jie dabar nebepamena, bet tos studijos pagrindu ir vyko kokia nors pertvarka, todėl man praverstų su ta studija susipažinti.

Kaip rasti mano tyrimui reikšmingą prieš dešimtmetį ar dar anksčiau valdiškos institucijos užsakytą ir kokios nors bendrovės atliktą studiją? Ypač kai jos pavadinimo niekas neprisimena, bet iš sukauptos medžiagos akivaizdu, kad ji suvaidino svarbų vaidmenį mokslininkų gyvenime.

 

Belieka klausti gūglo

Bet gūglas (ne) visagalis. Kartais, po daugkartinių bandymų vis kitaip formuluojant klausimus, rūpestingas gūglas pasiūlo laisvai prieinamą PDF failą, įdėtą į kurią nors interneto svetainę. Nors failą galima atsisiųsti, jį surasti gali tik „Google“ paieškos robotukas. Tokių PDF failų radau net ir ŠSMM tinklalapyje, vienas iš jų 2007 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų vidinės struktūros, jų tinklo analizė. Arba 2001 m. Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga, kurią dar rasčiau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, nes ji turi ISBN kodą (bet turėti PDF failą tyrimams daug patogiau).

Pašnekovai minėjo, kad Lietuvos mokslo taryba buvo parengusi nemažai tokių apžvalgų, bet tik kelios jų perkeltos į dabartinę LMT svetainę.

Panašiai ir MOSTA 2014 m. dokumentai, kurie dar yra STRATA tinklalapyje, bet niekas negarantuoja, kad šias ataskaitas rasime po dar vieno STRATA tinklalapio pertvarkymo. Kaip ir akademinei bendruomenei, verslo atstovams, mokslo ir studijų ekspertams ir kitiems skaitytojams skirtą AGENDA, kurią MOSTA leido 2013–2016 m.

LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos sprendimai

Ką kalbėti apie LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos naują tinklalapį, iš kurio po tarnybos tinklalapio atnaujinimo dingo visi ankstesnio kontrolieriaus sprendimai. Tiesa, po tinklalapio atnaujinimo atsirado papildomos informacijos:

„Tarnybos interneto svetainės skiltyje „Sprendimai“ informacija apie sprendimo priėmimą paskelbiama iškart po sprendimo priėmimo. Sprendimas patalpinamas suėjus 30 dienų sprendimo apskundimo terminui ir skelbiamas vienerius metus nuo jo paskelbimo. Jei sprendimas apskundžiamas teismui, kol vyksta teisminis procesas, sprendimas viešai neskelbiamas, o vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

Paini ir apsukruoliams naudinga formuluotė. Įdomu, kad LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatos, įsigaliojusios 2011 m. rugsėjo 23 d., buvo pakeistos tik vieną kartą 2011 m. rugsėjo 15 d. ir pakeitimai yra būtent apie priimamų sprendimų viešinimą:

„7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje“.

Kodėl LR Seimui pavaldi institucija neskelbia savo nutarimų TAR bazėje, kaip tai daro ministerijos, savivaldybės ir kitos Lietuvos institucijos?

Pavyzdžiui, apie garsiai nuskambėjusius akademinės etikos kontrolieriui pateiktus skundus visuomenė gali sužinoti tik iš žiniasklaidos. Garsiosios Petro Baršausko bylos, kuri vis dar nesibaigia, ir kiek kuklesnio mano pačios bandymo iškelti į dienos šviesą institucinių žurnalų leidybos klausimus, sprendimų ombudsmeno tinklalapyje nėra – ar tai neprieštarauja viešajam interesui?

Kur saugoti valstybinių institucijų viešus leidinius ir svarbius dokumentus?

Įsivaizduoju, kad kokiose nors giliuose archyvuose tie popieriniai dokumentai gal ir saugomi, bet kam šiais laikais užtenka tik popierinės kopijos? Mano klausimas yra apie tokį saugojimą, kuris užtikrintų laisvą prieigą prie skaitmeninių viešai skelbiamų dokumentų formatų. Kad nereikėtų klausti gūglo ir gaudyti po platųjį internetą pasklidusių failų.

Mano patirtis rodo, kad Lietuvoje nėra talpyklos, kurioje būtų kaupiamos oficialios valstybinių institucijų užsakytos ir viešais pinigais apmokėtos studijos, nekalbant apie valdiškų institucijų veiklų ataskaitas. Dauguma studijų ir ataskaitų paliekama likimo valiai kieno nors kompiuteryje ar institucijos niekaip nepasiekiamame dokumentų archyve, nors šių dokumentų svarba niekur nedingo.

Manau, kad pačioms valstybinėms institucijoms ir kitiems tyrėjams iškyla tokie pat klausimai.

Ar reikia kurti naują sistemą valstybės institucijų ataskaitoms ir užsakomiems darbams saugoti? Manau, kad nereikia. Dokumentų PDF failus galima būtų kaupti ir saugoti, pvz., Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skaitmeniniuose archyvuose. O gal minėtame Teisės aktų registre? O gal yra dar geresnių vietų, bet aš apie jas negirdėjau?

Tai gal jau atėjo laikas pradėti diskusiją? Tik nežinau, į ką kreiptis ir nuo ko pradėti, todėl pirmiausia surašiau savo rūpesčius.

Žurnalistai po kelerių metų atkaklių pastangų sulaukė geros žinios dėl Registro centro duomenų, o kaip su ataskaitų ir užsakomųjų studijų skaitmeniniais tekstais? Beje, universitetai jau keletą metų savo veiklos ataskaitas siunčia Registrų centrui. Reikia pasidomėti apie prieigą prie šių dokumentų …