Doktorantūros studijos Leideno universitete pradėtos 2018 m. pabaigoje. Pasirinkau CWTS (Centre for Science and Technology Studies) todėl, kad šis centras vykdo mokslinius tyrimus apie aukštojo mokslo sistemą ir jos sąsajas su technologijomis, inovacijomis ir visuomene. Šio centro tyrimai prisideda prie mokslo politikos sprendimų ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse.
CWTS centras yra garsus dėl sukurtų mokslo stebėsenos įrankių: Leiden Ranking, kuriame universitetus galima surikiuoti pagal įvairius rodiklius. VOSviever – mokslo tinklų vizualizavimo ir CitNetExplorer mokslo publikacijų citavimo tinklams analizuoti.
Leideno universiteto CWTS centro mokslininkai inicijavo LEIDENO MANIFESTĄ dėl mokslo rezultatų vertinimo principų ir rodiklių taikymo. Leideno manifesto tekstas išverstas į 25 kalbas. Leideno manifestas išverstas ir į lietuvių kalbą.
Interesų sritys: mokslo vertinimas, mokslo veiklų finansavimas, skatinimo priemonės ir reglamentavimas, mokslo politikų ir akademinės bendruomenės sąveikos.
Analizuoju Lietuvos ir užsienio teisės aktus, reglamentuojančius mokslą ir mokslo vertinimą. Tyrinėju publikacijų bibliografinius duomenis. Taikydama kokybinius tyrimų metodus nagrinėju pokalbiuose (interviu) su Lietuvos akademinės bendruomenės atstovais surinktus duomenis.
Tyrinėti ir tobulinti žinias man padeda nuostabūs vadovai:
Ludo Waltman, Centre for Science and Technology Studies (CWTS), Leiden University, Nyderlandai
Vincent Larivière, School of Library and Information Science, University of Montreal, Kanada
Guus Dix, Center for Higher Education Policy Studies (CHEPS), University of Twente, Nyderlandai
Pirmas žvilgsnis į daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos knygų apžvelgia institucijų vertinti pateiktus darbus. Vizualizacijos atspindi pokyčius mokslo vertinimo metodikose ir besikeičiančius mokslininkų įpročius renkantis ką ir kur spausdinti. Tuo pačiu, ši apžvalga nubrėžia ateities tyrimų gaires.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mokslo politikai siekia, kad mūsų šalis suspindėtų tarptautinio mokslo padangėje. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos mokslo politikai beveik du dešimtmečius skatino mokslininkus publikuoti knygas prestižinėse leidyklose. Bėda ta, kad ir mokslo politikams, ir ekspertams, ir patiems mokslininkams ganėtinai sunkiai sekėsi išskirti prestižines leidyklas iš begalybės eilinių leidyklų.
Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas universitetų skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Šiame straipsnyje pateikiu tik kelis faktus, rodančius, kodėl šio reitingo sudarymo metodika yra nepalanki mūsų šalies universitetams.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įrašytas įkvepiantis tikslas – pasaulyje konkuruoti gebantis aukštasis mokslas. Bet šio tikslo galime ir nepasiekti, nes jaunieji mokslininkai – doktorantai – krinta lyg musės. Gaila, bet nėra jokių požymių, kad tai kam nors rūpėtų. O susirūpinti turėtume, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal savo inovatyvumo potencialą. Šis potencialas dažnai matuojamas pagal doktorantūrą baigusių skaičių milijonui gyventojų.
Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.
Die Evaluation von Forschung in Litauen ist einem stetigen Wandel unterworfen. Dieses Projekt zielt vor allem darauf ab, deutsche Wissenschaftler anzusprechen, die sich eingehend mit Fragen der Inklusion in die wissenschaftliche Gemeinschaft beschäftigt haben.
