Mokslinė veiklaAlmiros Ramanavičienės darbų temos

Profesorės Almiros Ramanavičienės akademiniai ir visuomeniniai pasiekimai

Profesorės Almiros Ramanavičienės pasiekimai buvo surinkti, nes jis yra vienas iš dešimties Lietuvos mokslininkų, paskelbusių daugiausiai mokslinių straipsnių 2013–2020 metais.

Šiuo metu puslapis yra pildomas. Galutiniame variante planuojama pateikti informacijos apie:

  1. Web of Science duomenų bazėje indeksuojamas publikacijas (kuriose šalyse buvo skelbiami straipsniai, jų rūšys ir mokslo žurnalų leidėjai);
  2. pagrindinius mokslininko bendraautorius (mokslininko bendraautorių ir jų šalių vizualizacijos);
  3. tyrinėjimų temas ir mokslo tyrimų finansavimo šaltinius;
  4. internete rastą informaciją: ką apie mokslininko akademines veiklas byloja internetas, siejant su socialinio ir ekonominio poveikio rodikliais.

Web of Science duomenų bazėje pateikti Almiros Ramanavičienės cituojamumo ir publikacijų bendraautorystės rodikliai. Autorių pozicijos skiltis Web of Science bazėje greičiausiai atsirado dėl Kinijoje daug metų galiojančios skatinimo sistemos: mokslininkai už pirmą, paskutinę arba už komunikaciją atsakingo autoriaus (corresponding author) pozicijas bendraautorių sąrašuose buvo skatinami papildomai

Almiros Ramanavičienės rodikliai Web of Science duomenų bazėje

Kiti mokslininko pasiekimai, identifikuoti Web of Science duomenų bazėje:

3  Highly Cited Papers. Highly Cited Papers yra per pastaruosius dvejus metus išleisti straipsniai, kurie 2021 m. gegužės–birželio mėn. buvo cituojami tiek daug kartų, kad pateko į 1 proc. svarbiausių socialinių mokslų srities darbų sąrašus.

10  Review Articles (apžvalginiai straipsniai)

27  Open Access (atvirosios prieigos publikacijos)

Pagrindiniai prof. Almiros Ramanavičienės bendraautoriai

Prof. Almira Ramanavičienė savo bendraautorių tinkle turi 263 bendraautorius. Iš jų 31 mokslininkai paminėti bent penkiose publikacijose, paskelbtose nuo 2000 m. pradžios iki 2021 m. liepos mėn.:

Viršutiniame dešiniajame kampe matote eilutę su šešiais ženkliukais, juos paspaudę galėsite: (1) atsisiųsti vizualizacijos duomenis *.json formatu, (2) pasidalinti vizualizacija sugeneruotais QR kodu, nuoroda (link), arba html kodu; (3) sugeneruoti paveikslėlį ir jį atsisiųsti *.png formatu; (4) „saulė/mėnulis“ leidžia nustatyti baltą arba juodą vizualizacijos foną; (5) išdidinti per visą ekraną; (6) rasti daugiau informacijos apie VOSviewer mokslo tinklų vizualizacijos įrankį.  Paspaudę ant kairės briaunos esančią rodyklę, išsiskleidusiame papildomame meniu galite pakeisti parametrus (citavimai ir kt.) ir ieškoti konkrečių vizualizacijos elementų (pavardės, šalies arba termino).

Jeigu analizuojama vizualizacija kažkur „pasislėpė“, paspauskite dešiniame šone į taikinį panašų ženkliuką (po „+“ (padidinti) ir „–“ (sumažinti)), ir atsistatys pradinis vaizdas.

Profesorės bendraautorių tinkle, atspindinčiame bendraautorystės pokyčius laiko perspektyvoje, matyti, su kuo Almira Ramanavičienė dirbo seniau (tamsiai mėlyna spalva) ir su kuo skelbiami naujausi straipsniai (geltona spalva). Kuo didesnis apskritimas, tuo daugiau straipsnių buvo kartu paskelbta:

Almiros Ramanavičienės bendraautorių tinklas laike

Tarptautiškumą atspindintis bendraautorių šalių tinklas

Profesorės Almiros Ramanavičienės bendraautorių tinkle matomos 24 šalys. Didžiausias straipsnių skaičius (35) paskelbtas su tyrėjais iš Turkijos, po 8 publikacijas – su Ukrainos ir Latvijos kolegomis. Daugiau išsamios informacijos rasite interaktyviame žemėlapyje. Paspauskite ant šalį žyminčio apskritimo ir apatinėje juostoje pamatysite daugiau informacijos apie šalies ryšius su kitomis šalimis, kartu parengtų dokumentų skaičių ir kt.

Iš šalių pasiskirstymo pagal metus matyti, kad ankstesnis bendradarbiavimas su JAV ir Nyderlandų tyrėjais liko praeityje (tamsesnė spalva), tuo tarpu Ukrainos ir Pietų Afrikos bendraautoriai atsirado visai neseniai (šviesesnė gelsva spalva).

Almiros Ramanavičienės bendraautorių šalys laike
prof. A. Ramanavičienės bendraautorių šalių kaita nuo 2000 m. iki 2021 m. liepos mėn.

Profesorės Almiros Ramanavičienės mokslo tyrimų interesai

Terminų vizualizacija sudaryta iš žodžių, esančių straipsnių pavadinimuose ir santraukose. Iš viso VOSviever identifikavo 3912 žodžių, iš jų 76 pasikartojo bent 10 kartų. Kiekvienam iš 76  žodžių VOSviever paskaičiavo aktualumo balus, nulėmusius galutinę terminų vizualizacijos sudėtį. 46 reikšmingiausi straipsnių pavadinimuose ir santraukose įrašyti žodžiai pasiskirstė keliuose skirtingomis spalvomis pažymėtuose klasteriuose (spalvos rodo glaudžiai susijusių terminų grupes), o jų tarpusavio ryšiai matomi vizualizacijoje:

Tų pačių terminų toliau pateiktoje vizualizacijoje matyti, kaip nuo 2000 m. pradžios iki 2021 m. liepos mėn. keitėsi profesorės moksliniai interesai. Linijomis sujungti tik tie apskritimai, kurių tarpusavio ryšio stiprumas yra didesnis nei 10. Šviesi geltona spalva parodo naujausias, o tamsi – ankstesnių metų mokslinių straipsnių temas (skaičiuojamas metų vidurkis, todėl 2020 m. geltona spalva atspindi kelerių metų laikotarpį).

Almiros Ramanavičienės mokslinių interesų kaita
Almiros Ramanavičienės mokslinių interesų kaita

Ką apie mokslininko akademines veiklas byloja internetas

Visuotinės lietuvių enciklopedijos:

Almira Ramanavičienė

Išsilavinimas ir veikla: 1991 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1990–1992 m. dirbo Biotechnologijos institute, 1996–2010 m. Vilniaus universiteto Imunologijos institute; vyresnioji mokslo darbuotoja (2006–2008 m.), 2009–2010 m. Imunoanalizės ir nanotechnologijų laboratorijos vedėja, 2010–2012 m. Inovatyvios medicinos centro Imunotechnologijų skyriaus vedėja, nuo 2012 m. šio centro Imunologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2010 m. dėsto Vilniaus universitete; nuo 2014 m. – profesorė.

Svarbiausi tyrimai – fermentiniai ir afiniškumo biologiniai jutikliai, metalinių ir polimerinių nanodalelių ir mikrodalelių sintezė, charakterizavimas ir taikymas, biologiškai aktyvių medžiagų imobilizavimas, kryptingas antikūnų imobilizavimas, optiniai, elektrocheminiai, pjezoelektriniai analizinio signalo registravimo metodai.

Apdovanojimai – Lietuvos mokslo premija (su Arūnu Ramanavičiumi, 2010).