Bibliografiniai duomenys yra vieši ir plačiai naudojami!

Viename seminare, pristatydama įvairiausių mokslo tinklų pavyzdžius, sulaukiau klausimo: „Ar turite mokslininkų sutikimus viešai nagrinėti jų duomenis?“. Prisimenu, kad akimirksniui sutrikau, bet atsakiau: „Neturiu, bet jų ir nereikia!“. Pirmiausiai, esu tikra, kad knygos ir straipsniai rašomi tam, kad juos skaitytų, o bibliografiniai duomenys skirti tam, kad skaitytojai ir tyrinėtojai išleistus kūrinius surastų. Antra, šiuolaikiniai mokslininkai negali pasislėpti už slapyvardžių, nes jiems gyvybiškai reikalingas pripažinimas. Už publikacijose paskelbtus mokslinių tyrimų rezultatus skiriami mokslo laipsniai, pedagoginiai vardai, atlyginimai ir nacionalinės bei kitokios premijos. Šis mokslininkų pripažinimo kraitis – atlygis už praturtintą mokslo žinių lobyną ir visuomenės gerovės kėlimą.

Šį straipsnį rašiau galvodama, kad viešai išdėstyta pozicija pravers pristatant būsimus doktorantūros tyrimus. Juose nuolat nagrinėju knygų ir mokslo straipsnių bibliografijas bei kitus su publikacijomis susijusius duomenis, o įžvalgas pristatau mokslo konferencijose, straipsniuose ir įvairiausiuose renginiuose.

Publikacijų bibliografiniai duomenys atspindi šalies mokslo sistemos efektyvumą ir raidą

Neabejotinai mokslo tyrimai prisideda prie visuotinės žmonių gerovės. Dėl šios priežasties visame pasaulyje mokslo sistemai skiriama vis daugiau viešų ir privačių lėšų. Atsiradus daugiau investicijų, išaugo ir mokslo tyrimų reikmė, smarkiai pagausinusi mokslininkų gretas. Augant mokslininkų gretoms ir mokslui skiriamų lėšų kiekiui, auga reikiamybė stebėti mokslo sistemos veiklos efektyvumą.

Mokslui skiriamų investicijų efektyvumui matuoti naudojami įvairiausi rodikliai, bet dauguma nusistovėjusių rodiklių remiasi būtent mokslo publikacijų bibliografiniais duomenimis. Šie duomenys dažniausiai surenkami iš specializuotų duomenų bazių (pvz., Web of Science, Scopus, Google Scholar ar kt.), kuriose pateikiama papildomos informacijos (citavimas, finansavimas ir kt.). Taigi valstybių, institucijų ar konkrečių tyrėjų mokslo raidai įvertinti įvairiais pjūviais analizuojami jiems priskirtų publikacijų bibliografiniai duomenys.

Vienas iš tokių pavyzdžių – apibendrinti buvusių Tarybų Sąjungos respublikų rodikliai nuo 1993 iki 2019 m. Iš šiame straipsnyje pateiktų rodiklių matyti, kad Lietuva pirmauja pagal augimo tempus: nuo nepriklausomybės atgavimo Lietuvos straipsnių skaičius išaugo 1522 %, Estijos – 842 %, Latvijos – 336 %. Bet Lietuva stipriai atsilieka pagal tarptautiškumą: 2019 metais Estijos – 74 %, Latvijos – 73 % ir Lietuvos – 57 % straipsnių bendraautoriai buvo užsienio mokslininkai.

Tai ne pirmas kartas kai Lietuva atsiduria ne pačiose aukščiausiose pozicijose. Todėl nenuostabu, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos mokslo politikai bando įvairias skatinimo priemones šalies rodikliams pagerinti. Mokslo politikai siekia, kad mūsų mokslininkai savo tyrimų rezultatus publikuotų prestižiškiausiose leidyklose ir prestižiškiausiose mokslo žurnaluose. Šiam tikslui pasiekti be skambių žodžių pasitelkti ir finansiniai svertai. Nes žmonės reaguoja į paskatas!

Su publikacijomis susiję bibliografiniai duomenys ir jų  įvairovė

Visame pasaulyje mokslininkų gerovė priklauso nuo jų publikacijų kokybės, o Lietuvoje dar ir nuo publikacijų skaičiaus. Už publikacijose paskelbtus mokslo rezultatus skiriami mokslo laipsniai, pedagoginiai vardai, atlyginimai ir nacionalinės bei kitokios premijos. Viso to siekdamas, mokslininkas savo tapatybės negali paslėpti už slapyvardžio.

Dabartinėje mokslo sistemoje mokslininkas privalo deklaruoti ne tik savo vardą ir pavardę, bet ir instituciją, kurioje atliko tyrimus. Maža to, daugiau kaip dešimtmetį visų sričių mokslininkai savo publikacijose privalo deklaruoti, kas finansavo atliktus tyrimus bei kitus galimus interesų konfliktus. Visa ši informacija yra neatsiejama publikacijų, sukauptų gerai žinomose Web of Science ir Scopus bei kitose duomenų bazėse, dalis. Straipsnių metaduomenys naudojami naujiems rodikliams kurti.

Tačiau bazėse sukaupti duomenys dar neapima atskirų mokslo straipsnių autorių indėlių. Kai kurių mokslo straipsnių pabaigoje (prieš literatūros sąrašą) jau galima sužinoti apie kiekvieno autoriaus indėlį. O tiksliau, kas surinko tyrimui reikalingus duomenis, kas rašė pirmą variantą, kas atliko statistinius skaičiavimus ir taip toliau. Tikimasi, kad ateityje mokslometrijos rodikliai atspindės ir atskirų autorių indėlius į konkretų mokslo darbą. Gausėjant domenų kiekiui ir sparčiai tobulėjant technologijoms, tokie rodikliai jau ne už kalnų.

Mokslininkai nuo seno didžiavosi savo bibliografijos rodyklėmis

Nuo senų seniausiai mokslininkai yra žinomi ir gerbiami už mokslo tyrimus, kurių rezultatai paskelbti knygose ir kitose publikacijose. Dėl šios priežasties retas mokslininkas slepiasi už slapyvardžio. Atvirkščiai, mokslininkai didžiuojasi savo straipsniais ir knygomis bei siekia, kad kuo daugiau skaitytojų galėtų perskaityti jų publikacijas.

Kad nė vienas darbas neliktų užmirštas, Lietuvoje iki šiol gyvuoja tradicija mokslininko jubiliejui išleisti jo publikacijų bibliografijos rodyklę. Kokiais tikslais visos mokslininko publikacijos surenkamos į vieną vietą? Taigi tam, kad mes be papildomo vargo sužinotume, kiek reikšmingų darbų atliko mokslininkas, ir jį pagerbtume!

Paveikslėlyje matyti, kad man gūglas per 0,67 sekundės rado 2070 įrašų, susijusių su profesorių bibliografijos rodyklėmis. Ir nors paieškos rezultatuose matyti, kad naujausia rodyklė ką tik išleista, esu įsitikinusi, kad popierinių bibliografijos rodyklių poreikis labai sumažėjo.

Laimei, dabar jau nebereikia laukti jubiliejaus, kad visi sužinotų apie mokslininko atliktus darbus. Turime duomenų bazes, kuriose sukauptas viso pasaulio mokslo lobynas. Šiuose informacijos kloduose galime atrasti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų pasiekimus. Taip pat ir bet kuris planetos gyventojas gali rasti Lietuvos mokslininkų darbus.

Mokslininkų paskyros laisvai prieinamose duomenų bazėse

Šiais technologijų laikais asmeninę arba kolegos bibliografijos rodyklę galima pasidaryti akimirksniu. Iškyla tik vienas trikdis – mokslininko identifikavimas ir nuopelnų priskyrimas. Kadangi duomenų bazės dažniausiai sudaromos automatiškai, galima aptikti sujungtas bendrapavardžių publikacijas, tada nuopelnai bus įspūdingesni, nei yra iš tikrųjų. Bet dažniau pasitaiko priešingai, kai surenkamos ne visos publikacijos, pvz., dėl bibliografijos duomenyse skirtingai įrašytų pavardžių (su lietuvių kalbos rašmenimis ir be jų). Tuomet nuopelnai atrodo ne tokie reikšmingi, kokie yra iš tikrųjų.

Gera žinia, kad išsamiu savo publikacijų ir kitų reikšmingų akademinių veiklų sąrašu mokslininkai gali pasirūpinti patys. Tai padaryti galima aktyvavus ORCID identifikatorių ir į ORCID paskyrą įkėlus savo publikacijas ir veiklas.

Mokslininkų identifikatorius – ORCID

ORCID yra specialiai mokslininkams sukurtas identifikatorius, kuris jau įdiegtas į begalę susijusių sistemų. Prie daugelio leidėjų sistemų ar duomenų bazių jau galima prisijungti naudojant ORCID kodą (nereikės įsiminti naujų slaptažodžių). ORCID paskyroje mokslininkai patys valdo, kokią informaciją ir kokias veiklas (pvz., darbovietes, recenzavimą ar finansavimą) atspindėti viešai prieinamuose ORCID kodo metaduomenyse.

Dar daugiau privalumų ORCID kodas suteikia bendravardžius ir bendrapavardžius turintiems mokslininkams. Beveik prieš dešimtmetį atlikdama Web of Science ir Google Scholar rodiklių palyginimą aptikau, kad Lietuvoje turime du Gintautus Tamulaičius, kurių publikacijų įprastais būdais išskirti neįmanoma, nes jie dirba praktiškai neatskiriamose mokslo srityse. Tuomet kreipiausi į abu mokslininkus, prašydama jų pačių sudarytų publikacijų sąrašų, kuriuos jie man maloniai pateikė, o aš išskirsčiau. Tyrimas neplanuotai užsitęsė.

Ne tik mokslo sistemos tyrinėtojams palengvėtų, jeigu visi mokslininkai skirtų šiek tiek laiko sutvarkyti savo ORCID paskyras. Mokslininkas savo paskyroje gali suteikti teisę Web of Science, Scopus ar Crossref robotukams įkelti automatiškai identifikuotas publikacijas ir patvirtinti savąsias bei atsisakyti svetimų, siūlomų per klaidą. Tokiu būdu mokslininkas visuomet turės naujausią publikacijų ir veiklų sąrašą vienoje vietoje, nepriklausomai nuo institucinių pokyčių.

Kai kurios šalys pradėjo ORCID identifikatoriaus diegimą nacionaliniu mastu, pvz., Italijos konsorciumas CINEKA ar Australian Access Federation yra atsakingi už ORCID diegimą nacionalinėse elektroninėse sistemose.

Esu tikra, kad neįmanoma išvardyti visų jau sukurtų ir vis dar kuriamų publikacijų bibliografijas naudojančių įrankių, nes jie atsiranda lyg grybai po lietaus. Toliau paminėsiu tik dvi seniausias ir toliausiai pažengusias duomenų bazes – Dimensions ir the Lens.Org. Abiejose mokslininkų paskyros sugeneruojamos automatiškai ir abiejose galima ieškoti valstybių, institucijų ir mokslininkų pasiekimų nemokamai.

Dimensions

Dimensions aplikacijoje informacijos galima ieškoti net neprisiregistravus. Bet jeigu nepatingėsite prisijungti, turėsite daugiau galimybių (pvz., parsisiųsti paieškos rezultatus). Dimensions aplikacijoje neradau kito būdo „nueiti“ iki mokslininko paskyros, nei kad paieškos laukelyje surinkti „vardas pavardė“, o jau tada skyrelyje „researchers“ paspausti ant ieškomo vardo.

Savo ar kito mokslininko profilyje (pvz., Eleonora Dagienė) matysite ne tik straipsnius, bet ir bendraautorius. Paspaudus „Network“, atsidaro žemėlapis su bendraautorių tarpusavio ryšiais. Didžiuojuosi, kad šiam žemėlapiui atvaizduoti panaudotas mano doktorantūros vadovo Ludo Waltman ir jo kolegos Nees Jan van Eck sukurtas VOSviewer įrankis. Nenustebkite, jeigu „Network“ yra neaktyvus – vyksta įrankio diegimas, todėl galimi sutrikimai.

Mokslininkų paskyrose pamatysite publikacijoms priskirtas mokslo sritis. Tiesą sakant, su kai kuriomis mano publikacijoms priskirtomis sritimis nesutikčiau (jeigu Dimensions robotukas manęs klaustų).

Visi Dimensions publikacijų sąrašai generuojami automatiškai iš DOI (Digital Object Identifier) identifikatorių metaduomenų. Analizuodami savo publikacijų rinkinį, nenustebkite radę svetimų arba neegzistuojančių publikacijų, o analizuodami svetimus sąrašus taip pat turėkite omenyje, kad gali pasitaikyti netikslumų. Pavyzdžiui, aš apie man priskirtą, bet neegzistuojantį straipsnį sužinojau tik iš Dimensions sugeneruoto publikacijų sąrašo.

Apsimetėliškas žurnalas (angl. predatory journal) „Global Journal of Enterprise Information System“ internete sužvejojo kelis sakinius iš mano Crossref valdybos rinkimams pateiktos biografijos ir juos pateikė kaip straipsnio santrauką (mano laiškai, išsiųsti šio žurnalo nurodytais adresais, liko be atsakymo).

Lens.Org

The Lens yra dar viena laisvai prieinama duomenų bazė, kurioje galima ieškoti patentų, atskirų mokslininkų paskyrų ir mokslo publikacijų (pvz., „Scholarly Works“, paveikslėlyje raudonai apvestas laukas).

Norėčiau pabrėžti, kad Lens Profiles generuoja tik ORCID identifikatorius turintiems mokslininkams. Net ir patikslinus informaciją ORCID sistemoje, Lens Profiles sugeneruota informacija gali būti su trūkumais dėl netikslumų, esančių kituose metaduomenų šaltinuose.

Savo ORCID paskyras sutvarkę mokslininkai gali tikėtis itin reprezentatyvaus savo darbų atspindėjimo. Be informacijos apie publikacijas, bendradarbiavimą ir cituojamumą, Lens.Org pateikia ir mokslininko darbus mininčius įrašus, pvz., mano doktorantūros vadovo profesoriaus Ludo Waltman paskyroje matome tinklaraščius, naujienų portalus, Facebook, Wikipedia ir kt.

Paspaudus Lens profilyje ant raudono ženkliuko „ImpactStory“ pamatysite dar kitokį mokslininko pasiekimų sąrašą. Kad atkreiptumėte dėmesį į tai, kad rodikliai sugeneruoti automatiškai, paryškinau apie tai pranešantį užrašą.

Kaip matome, mokslinių publikacijų bibliografiniai duomenys jau yra plačiai naudojami. Šie duomenys, apjungti su kitais susijusiais metaduomenimis, naudojami autorių paskyroms sukurti be jokio atskiro mokslininkų sutikimo.

Tai ar turite mokslininkų sutikimus viešai nagrinėti jų pasiekimus?

Pateiksiu papildomos informacijos tiems, kurių dar neįtikinau, kad bibliografiniai duomenys yra vieši ir plačiai naudojami.

Autoriai, atiduodami savo rankraščius knygų ir mokslo žurnalų leidėjams, jau nebekontroliuoja su publikacijomis susijusių papildomai generuojamų duomenų.

Visų Lietuvos mokslininkų publikacijos ir jų bibliografiniai duomenys laikomi valstybinės bibliografijos dalimi. „<…> valstybinė bibliografija yra svarbus informacijos šaltinis plačiajai visuomenei, kadangi suteikia prieigą prie vienos iš nacionalinio kultūros paveldo sudedamųjų dalių.“ iš „Valstybinė bibliografija skaitmeniniame amžiuje: patarimai ir naujos kryptys“.

Be to, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos pasirašė 2005 m. priimtą Europos tyrėjų chartiją, pagal kurią visi tyrėjai privalo užtikrinti savo tyrimų rezultatų sklaidą ir panaudojimą. Užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą įpareigoja ir visi mokslo tyrimus finansuojantys fondai, kurie ir yra pagrindiniai pirmiau pristatytų skaitmeninių sistemų surinktų duomenų naudotojai.

Pabaigai norėčiau paraginti Lietuvos mokslininkus susikurti (arba atnaujinti) asmenines ORCID paskyras, su kuriomis galima jungtis prie daugybės mokslo žurnalų sistemų, ir daugybės kitų mokslininkus identifikuojančių sistemų bei skleisti informaciją apie savo pasiekimus ir Lietuvos mokslininkų potencialą tarptautinei mokslininkų bendruomenei bei visam pasauliui.

Bibliografiniai duomenys padeda surasti publikacijas ir įvertinti mokslininkų darbą! Tad džiaukimės, kai Lietuvos mokslininkų pasiekimai būna pastebėti!

Viršelio nuotraukoje yra tik vienas iš daugelio paveikslų, atspindinčių mokslo komunikacijoje vykstančias transformacijas. Daugiau rasite Nyderlandų Utrechto universiteto bibliotekininkų Jeroen Bosman ir Bianca Kramer vykdomo projekto „Innovations in Scholarly Communication“ tinklapyje