Kas leidžia knygas Lietuvoje? Pamatykime nematomą lauką
Man visada buvo įdomu, kas, be didžiųjų ir gerai žinomų leidyklų, iš tiesų leidžia knygas Lietuvoje. Kalbėdami apie knygų leidybą dažnai remiamės skaičiais: kiek leidėjų veikia, kiek knygų išleidžiama per metus, kaip kinta bendras pavadinimų skaičius.
Tačiau gana greitai paaiškėja, kad šie skaičiai neatsako į esminį klausimą – kas iš tikrųjų yra tie subjektai, kurių pavadinimus matome knygų metrikoje. Ką jie veikia leidybos lauke: leidžia knygas ar tik jomis puikuojasi?
Tyrinėdamos sutelktinio finansavimo platformų teikiamas galimybes knygų leidėjams, supratome, kad be aiškesnio leidėjų „žemėlapio“ bet kokios kalbos apie finansavimo modelius lieka pernelyg abstrakčios.
Todėl į Lietuvos knygų leidybos lauką nusprendėme pažvelgti sistemiškai ir pabandyti jį suklasifikuoti pagal pagrindines ekonomines veiklas. Norėjosi ne dar vieno statistinio pjūvio, o požiūrio, kuris parodytų, kas ką veikia ir kas iš tiesų rizikuoja.
Ko nerodo oficialioji statistika
Oficialioji Lietuvos leidybos statistika yra gana lakoniška – ji pateikia leidėjų pavadinimus ir jų per metus išleistų knygų skaičius. Tačiau iš šių suvestinių nesužinosime, nei kokiems žanrams leidėjai teikia pirmenybę, nei ar knygų leidyba jiems yra pagrindinė profesinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.
Dar daugiau klausimų kyla žvelgiant į lenteles, kur greta didelių komercinių leidyklų matome bibliotekas, muziejus, mokyklas, įvairias asociacijas, vienkartinius projektinius leidėjus ir pavienius autorius. Formaliai visi jie įvardijami kaip „leidėjai“, tačiau jų veiklos tikslai, leidybos logika ir finansinės galimybės – visiškai skirtingi.
Pavyzdžiui, man neatrodo teisinga knygos leidėju vadinti spaustuves ar spausdinimo paslaugų teikėjus. Jie neinicijuoja leidybos ir neprisiima jokios finansinės rizikos dėl knygos sėkmės ar jos kelio iki skaitytojo.
Spaustuvės teikia paslaugą ir gauna atlygį nepriklausomai nuo to, ar knyga bus parduota, ar liks sandėlyje. Nepaisant tokios „saugios“ veiklos, statistikoje jos atsiduria greta leidėjų, kurie rizikuoja pinigais, reputacija ir dažnai – savo profesine ateitimi. Būtent tokios situacijos parodo, kad viena bibliografinė „leidėjo“ kategorija nėra pakankama gilesnei analizei.
Nuo leidėjo pavadinimo prie leidėjo veiklos
Tyrimo metu tapo aišku: atsakyti, kam galėtų būti aktualus sutelktinis finansavimas, neįmanoma nepažinus knygų leidėjų lauko. Mums reikėjo suprasti, kokią vietą knygų leidyba užima skirtingų leidėjų veikloje: ar knyga yra jų pagrindinis produktas, ar tik viena iš veiklos formų? O gal knyga apskritai tėra paslaugos rezultatas?
Kad tai išsiaiškintume, sujungėme kelis atvirų duomenų šaltinius: Lietuvos leidybos statistiką, Lietuvos leidėjų katalogą, Juridinių asmenų registrą ir Ekonominių veiklų klasifikatorių (EVRK).
Prijungus ekonominių veiklų duomenis tapo aišku, iš ko organizacijos iš tiesų gyvena. Tai leido knygų leidėjus vertinti ne tik pagal pavadinimą, bet ir pagal jų realų vaidmenį leidybos procese.
Paprasčiau tariant – ne kas parašyta knygos metrikoje, o kas iš tiesų prisiima finansinę atsakomybę.
Kas slepiasi po „leidėjo“ etikete – keturios grupės
Analizuojant duomenis išryškėjo keturios pagrindinės knygų leidėjų grupės. Tai nėra oficiali klasifikacija, o veikiau mūsų sukurtas analitinis įrankis. Analizuojant duomenis išryškėjo keturios pagrindinės knygų leidėjų grupės. Tai nėra oficiali klasifikacija, o veikiau mūsų sukurtas analitinis įrankis. Pirmasis paveikslas leidžia akimirksniu įvertinti Lietuvos knygų leidybos lauko struktūrą ir parodo, kad apie du trečdalius visų knygų išleidžia profesionalūs leidėjai.
Leidėjai, kuriems knyga yra pagrindinis veiklos produktas
Tai profesionalūs leidėjai (198 subjektai), kurių pagrindinė registruota veikla – knygos ir kita leidyba. Nors jų skaičius nedidelis, ši grupė išleido net 60,1 proc. visų 2019–2023 m. Lietuvoje pasaulį išvydusių knygų. Tai leidyklos, kurios inicijuoja procesus, investuoja savo lėšas ir veikia konkurencinėmis rinkos sąlygomis, planuodamos savo ateitį.
Savilaidos autoriai – fiziniai asmenys
Tai asmenys, kurie knygas leidžia savo vardu. Ši gausi grupė (daugiau nei 400 asmenų) per penkerius metus išleido net 666 knygas. Jie patys prisiima visą finansinę riziką ir yra itin įdomūs analizuojant alternatyvius finansavimo modelius, nes iniciatyvos požiūriu yra artimiausi profesionaliems leidėjams.
Leidėjai, kuriems knyga yra saviraiškos priemonė
Tai juridiniai asmenys, kuriems leidyba nėra pagrindinė veikla: švietimo ir aukštojo mokslo institucijos, asociacijos, labdaros fondai, religinės bendruomenės ir gausybė kitų veiklų. Jie leidžia knygas edukacijai, kultūros sklaidai ar įvairiausių institucinių bei projektinių veiklų rezultatams pristatyti.
Visą šią grupę galime pavadinti institucinės savilaidos grupe. Pasvarstykim: universitetai ir kolegijos leidžia knygas sau – lygiai taip pat kaip asociacijos, bibliotekos ar muziejai. Nemažai autorių realiai galėtų papildyti antrą grupę, bet „ištirpsta“ šioje kategorijoje, nes leidžia knygas per savo įsteigtas įmones, organizacijas ar projektinius juridinius darinius.
Dažnas šios grupės subjektas remiasi projektiniu ar instituciniu finansavimu, tad sutelktinis finansavimas jiems gali būti tik papildoma priemonė auditorijai įtraukti. Tokiems leidėjams knyga dažnai nėra rinkos produktas. Tai veiklos pėdsakas – ataskaita, reprezentacija ar kultūrinis dokumentas.
Leidėjai, kuriems knyga yra tik paslauga
Ketvirtąją grupę sudaro paslaugų teikėjai – spaustuvės, leidybos paslaugų įmonės, print-on-demand tarpininkai. Nors statistikoje jie kartais matomi kaip „leidėjai“, realiai jie neatlieka leidėjo funkcijos klasikine prasme: neinicijuoja knygų leidybos ir neprisiima rinkos rizikos.
Analitiškai ši grupė svarbi ne dėl pačių paslaugų teikėjų, o dėl jų vaidmens leidybos procese. Per juos į statistiką patenka įvairūs knygų leidybos iniciatoriai – savilaidos autoriai, mažos organizacijos ar projektiniai leidėjai, kurie bibliografinėse suvestinėse dažnai lieka nematomi kaip savarankiški veikėjai.
Todėl vertinant šią grupę svarbu žiūrėti ne į paslaugų teikėjus kaip leidėjus, o į jų klientus. Būtent čia formuojasi potenciali sutelktinio finansavimo platformų auditorija – subjektai, kurie turi idėją ir motyvaciją leisti knygą, bet neturi leidyklos infrastruktūros ir ieško būdų, kaip finansuoti gamybos procesą.
Kaip knygų leidyba kito per penkerius metus
Antrasis paveikslas leidžia pažvelgti giliau ir parodo tai, ko dažnai nematome – kas iš tikrųjų tempia leidybos vežimą. Čia matyti, kaip per penkerius metus kito skirtingų leidėjų grupių išleidžiamų knygų skaičius. Ši dinamika atskleidžia ne tik rinkos svyravimus, bet ir besikeičiančius leidybos įpročius Lietuvoje.
Akivaizdu, kad kiekvienais metais profesionalūs leidėjai nuosekliai išlieka didžiausiais rinkos dalyviais. Net ir bendram pavadinimų skaičiui svyruojant, ši grupė išlaiko struktūrinį stabilumą ir dominuojančias pozicijas. Tai rodo jų gebėjimą prisitaikyti prie rinkos pokyčių išlaikant nuoseklią veiklos logiką.
Visai kitokį vaizdą matome gausioje grupėje, kurioje vienam subjektui atitenka vidutiniškai tik po kelias išleistas knygas. Tų leidėjų, kuriems ši sritis nėra pagrindinė ekonominė veikla, leidybos apimtys pastebimai mąžta: 515 subjektų grupė 2019 metais išleido 803 knygas, o 2023 metais šis skaičius susitraukė iki 601.
Toks nuosmukis tik patvirtina, kad knyga šioje grupėje dažniau yra atsitiktinis veiklos rezultatas, o ne nuolatinė, kryptinga produkcija. Jų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo projektinių ciklų, valstybinių finansavimo programų ir nuolat kintančių institucinių prioritetų. Kai projektai baigiasi, dažniausiai baigiasi ir knygos.
Knygų skaičiaus mažėjimas leidžia manyti, kad tikrosios šio susitraukimo priežastys slypi pačioje grupės sandaroje – kas čia leidžia knygas, kaip dažnai ir kokiu tikslu.
Paslaugų teikėjai kaip „langas“ į nematomą rinką
Leidybos paslaugų teikėjų segmentas statistikoje pasižymi itin įdomia dinamika – per penkerius metus jų užfiksuotos apimtys išaugo nuo 404 iki 522 knygų. Nors šis skaičius atrodo stabilus, analitiškai jį vertinti reikėtų itin atsargiai.
Svarbu suprasti, kad čia fiksuojama ne pačių įmonių (spaustuvių ar tarpininkų) leidybinė iniciatyva, o jų klientų veikla.
Dėl šios priežasties ši grupė veikia kaip savotiškas „langas“ į paslėptus savilaidos leidėjus – tuos iniciatorius, kurie sukuria knygas, bet bibliografinėse suvestinėse neatsispindi kaip atskira kategorija.
Būtent tarp šių paslėptų veikėjų formuojasi didžiausia potenciali sutelktinio finansavimo platformų auditorija: tai subjektai, turintys motyvaciją leisti, tačiau ieškantys būdų, kaip gauti lėšų gamybos procesui be tradicinių leidyklų tarpininkavimo.
Savilaidos augimas – knyga kaip asmeninis projektas
Nors tiesiogiai savo vardu leidžiančių savilaidos autorių (fizinių asmenų) skaičius yra mažesnis, ši grupė taip pat demonstruoja augimą: nuo 129 iki 145 knygų per penkerius metus. Ši tendencija patvirtina, kad vis daugiau žmonių knygą pradeda vertinti kaip asmeninį projektą, kurį galima įgyvendinti visiškai savarankiškai.
Šis segmentas, kartu su jau minėtais autoriais, veikiančiais per paslaugų teikėjus, kelia daugiausia klausimų būsimiems tyrimams. Būtų itin vertinga išsiaiškinti, ar būtent šie autoriai aktyviausiai ieško alternatyvių finansavimo būdų ir ar jie labiau linkę eksperimentuoti su naujais leidybos formatais. Stebimas augimas leidžia manyti, kad tradicinė leidybos infrastruktūra nebėra vienintelis kelias pasiekti skaitytoją.
Starto taškas gilesnei analizei
Šiuo keturių grupių skirstymu sąmoningai apibendriname knygų leidybos lauką iš labai aukštai. Jis leidžia pamatyti bendrą struktūrą, pagrindines veikimo logikas ir rizikų pasiskirstymą, bet kartu atskleidžia ir tai, kiek daug skirtingų leidybos praktikų slepiasi po bendra „leidėjo“ etikete.
Pateiktas vaizdas iš paukščio skrydžio tampa atspirties tašku gilesnei analizei – jau ne apie leidėjus apskritai, o apie konkrečias grupes ir jų realias galimybes pasinaudoti sutelktiniu finansavimu. Tik aiškiai supratę, kam knyga yra produktas, kam – kūrybinė iniciatyva, kam – institucinė priemonė, o kam – tik paslaugos rezultatas, galime prasmingai kalbėti apie alternatyvius finansavimo modelius Lietuvos knygų leidybos lauke.