Dėstomi dalykai Archives - Eleonora Dagienė

Iš paukščio skrydžio matomi apsnigti daugiabučių kiemai: baltais stogais dengti pastatai, tarp jų vingiuojantys pravažiavimai, stovintys automobiliai ir pliki medžiai, aplinka padengta sniegu.

Kas leidžia knygas Lietuvoje? Pamatykime nematomą lauką

Dėstomi dalykai2026-02-07

Duomenimis grįsta analizė, atskleidžianti, kas iš tikrųjų leidžia knygas Lietuvoje: keturios leidėjų grupės, jų vaidmenys ir nematoma leidybos lauko struktūra.

Daugiau

Vaizdas pro lėktuvo langą. Matomi net keturi Reino upės vingiai, kertantys miestų teritorijas, laukus ir pramoninius rajonus; kraštovaizdis pilkšvas, vietomis apgaubtas rūko.

Kai bakalauro darbas virsta mokslo tyrimu

Dėstomi dalykai2026-02-06

Asmeninė patirtis, kaip bakalauro darbo vadovavimas gali virsti bendru mokslo tyrimu – nuo metodologinių sprendimų iki studentės tapimo lygiaverte tyrėja.

Daugiau

Image generated by AI Dall E3, licensed under CC0 (Public Domain)

Kaip parašyti aiškų ir informatyvų tekstą

Dėstomi dalykai2023-12-28

Parašyti trumpą informatyvų tekstą pradedantiesiems rašytojams gali būti sudėtinga. Keletas patarimų padės susitvarkyti su šia užduotimi.

Daugiau

Knygų ISBN kodų pritaikymas mokslotyroje ir duomenų analitikoje

Dėstomi dalykai, Mokslinė veikla2023-03-19

Ką galima atskleisti turint knygos ISBN kodą ar ISBN kodų rinkinį? Pasirodo, labai daug. Ypač jeigu supranti šio skaitmeninio identifikatoriaus sandarą ir žinai, kur ieškoti metaduomenų! Taigi – apie ISBN kodo naudojimą šiek tiek plačiau.

Daugiau

Mokslometrijos tyrimai: kas, kiek, su kuo, kur ir kada?

Dėstomi dalykai, Įžvalgos2021-03-30

Mokslometrijos tyrimų rezultatai – grafikai ir diagramos – tai dažniausiai įvairiais pjūviais išanalizuota mokslo straipsnių bibliografija. Kas yra bibliografija? Jos šaltiniai? Apdorojimo būdai? Rezultatų ir išvadų patikimumas? Apie visa tai skaitykite šiame straipsnyje.

Daugiau

Mokslo užkulisiai ir Eleonora Dagienė — jaučiasi susirūpinęs (-usi).

4 weeks ago

Žiūrint iš mokslo sistemos tyrėjos pozicijos, šios savaitės LMT pirmininko atleidimas Seime man atrodo kaip dežavu – tarsi realiu laiku stebiu tai, ką prieš porą metų aprašiau kaip modelį. Valstybės tarnybų vadovai, atleidžiami nesibaigus jų kadencijoms. Skandalai, iškylantys ir išnykstantys kartu su pareigomis. Aršūs kritikai, tampantys valdybos nariais. Buvę vadovai, grįžtantys kaip prižiūrėtojai. Mokslo vežimas juda ta pačia vaga.Greičiausiai reikės rašyti tęsinį ⚙️, nes nauja medžiaga ir įžvalgos atkeliauja ir kaupiasi sparčiau, nei spėju analizuoti 🔍. Bet kol subręs tęsinys, kviečiu paskaityti neseniai paskelbtą ... Tyrimas atliktas su mano doktorantūros vadovais – Leideno, Monrealio ir Twentės universitetų mokslininkais. Prieš porą mėnesių jį paskelbė Oksfordo universiteto žurnalas Science and Public Policy – žr. nuorodą komentaruose 👇Straipsnis anglų kalba, o jo lietuviškas pavadinimas skambėtų „Paskatos, atskirtys ir ištvermė: uždaras grįžtamojo ryšio ratas Lietuvos mokslo vertinimo politikoje" apie Lietuvos mokslo sistemos politikos dalyvius ir jų sąveikas. ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Mokslo užkulisiai ir Eleonora Dagienė

1 month ago

Buvau šiek tiek dingusi iš Facebook, nes mano pavasaris užpildytas dėstymo ir studentų baigiamųjų darbų gausa, bet pagaliau dalinuosi paskelbtu mokslo tyrimu, prie kurio dirbau keletą metų 🙂📊 Kodėl mokslinių vertinimo sistemų reformos dažnai neveikia taip, kaip tikimasi? 👉 nuoroda į Leiden Madtrics tinklaraščio tekstą komentaruoseŠis blogo įrašas paremtas mano ką tik žurnale Science and Public Policy publikuotu straipsniu, parengtu kartu su mano doktorantūros vadovais. Jame siūlome insular policy feedback sąvoką (tam tikrą „užburtą ratą“ mokslo politikoje) 👉 nuoroda į mokslo straipsnį komentaruoseTinklaraščio įraše pateikiu pagrindines įžvalgas, o straipsnyje ši analizė išplėtota detaliai.Straipsnyje pristatome savipalaikantį mokslo politikos ciklą, kuris apsunkina realias reformas, siekiančias pakeisti mokslo vertinimo rodiklius, ir kartu daro įtaką institucijų bei tyrėjų elgsenai.Tai aktualu ne tik Lietuvai – panašios sąveikos mokslo politikoje gali pasireikšti ir kitose mažesnėse šalyse.Mūsų tyrimas identifikuoja stipriai susitelkusius Lietuvos mokslo politikos veikėjus, tačiau kartu iškelia platesnį klausimą ateities tyrimams: jei sprendimų galia iš tiesų yra taip koncentruota mokslininkų rankose, kodėl mokslo vertinimo sistema praktiškai nesikeičia net ir esant plačiai kritikai bei nepasitenkinimui?Tai leidžia manyti, kad vien veikėjų interesų analizės nepakanka – svarbų vaidmenį atlieka ir sisteminiai mechanizmai, palaikantys esamą tvarką.Įdomu, ar sutinkate su mano tyrimo išvadomis apie Lietuvos mokslo politikos sistemos veikėjus? ... See MoreSee Less

Photo

View on Facebook

Mokslo užkulisiai ir Eleonora Dagienė

3 months ago

Kas prižiūri prižiūrėtoją? Mokslo žurnalo paradoksas ⚖️Rašydama apie mokslo žurnalų anatomiją – redkolegijas, infrastruktūrą, leidybos higieną – visą laiką žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu parašyti apie vyriausiąjį redaktorių.Kodėl tai taip svarbu? Nes lietuviškų mokslo žurnalų modelis dažnai laikosi ne ant sisteminių pamatų ar profesionalios leidybos, o ant pavienių žmonių pečių.Kadangi Lietuvos institucijos dažnai nebeturi akademinės leidybos profesionalų, mokslo žurnalai veikia be modernios infrastruktūros ir aiškios kontrolės. Taip žurnalo viduje atsiranda galios vakuumas. Šį vakuumą neišvengiamai užpildo vyriausiasis redaktorius. Tuomet kyla rizika, kad jis taps ne proceso dalimi, o pačiu procesu – „aukščiausiuoju teisėju“ be galimybės pateikti apeliaciją.Naujausiame straipsnyje analizuoju šią struktūrinę spragą ir simptomus, rodančius, kad žurnalo valdysena šlubuoja:🚩 „Amžinos“ kadencijos – kai redaktoriai postuose lieka dešimtmečius be jokios rotacijos.🚩 Interesų konfliktai – kai redaktorius tampa aktyviausiu autoriumi savo paties leidinyje.🚩 Saugiklių nebuvimas – kai taisyklės kuriamos ir vykdomos vieno asmens.Pasitikėjimas instituciniu žurnalu prasideda ten, kur baigiasi neapibrėžta asmeninė vyriausiojo redaktoriaus galia.Apie tai, kaip sukurti tvarią redaktoriaus instituciją – skaitykite straipsnyje 👉 eleonoradagiene.lt/vyriausiasis-mokslo-zurnalo-redaktorius/ #MoksloLeidyba #AcademicPublishing #OpenAccess #MoksloEtika #ResearchIntegrity ... See MoreSee Less

Kas prižiūri vyriausiąjį mokslo žurnalo redaktorių, kai jis pats tampa žurnalo sistema?

eleonoradagiene.lt

Kai mokslo žurnalo veikimas ima priklausyti nuo vieno asmens, kyla klausimas apie valdyseną, skaidrumą ir institucinius saugiklius.

View on Facebook