Nuo mokyklos laikų žinojau, kad nesu gimusi rašytoja. Šis žinojimas sustiprėjo rašant magistro darbą. Dirbdama akademinėje leidykloje įsitikinau, kad talentingi rašytojai yra retenybė.

Doktorantūros studijos Nyderlanduose parodė, kad talentas yra daug, bet ne viskas – sklandaus rašymo įgūdžių galima išmokti. Tam pasitarnavo Leideno universiteto nuotoliniai akademinio rašymo ir mokslo komunikacijos kursai. Nors sukaupiau nemažai žinių, vis dar siekiu tobulėti, skaitau patarimus ir praktikuojuosi.

Mano studentų rašiniai paskatino parašyti šį tekstą. Pernai pradėjau dėstyti elektroninės leidybos pagrindus Mykolo Romerio universitete. Skaitydama paskaitas, studentų paprašiau rinktis jiems patikusias temas ir parašyti trumpas refleksijas. Dėsčiau leidybos pagrindus ir įsivaizdavau, kad studentai jau išmoko rašyti.

Vertindama studentų darbus, supratau, kad daugelis jų, kaip ir aš, neturi įgimto rašymo talento. Iš tekstų buvo aišku, kad jie susidūrė su sunkumais, nes nežinojo, kaip tinkamai struktūruoti tekstą ir pateikti informaciją aiškiai bei glaustai.

Skaitydama studentų refleksijas, supratau, kad mano sukauptos žinios apie informatyvių tekstų rašymą gali būti naudingos ne tik mano studentams, bet ir visiems pradedantiesiems rašytojams.

 

Dažniausiai naudojami rašymo stiliai

Mokydamasi rašyti atradau daugybę skirtingų rašymo stilių.  Įsidėmėjau keturis: aiškinamąjį, aprašomąjį, pasakojimą ir argumentavimą.

Pradedantiesiems rašytojams, dar prieš pradedant dirbti ties konkrečia tema, rekomenduoju pasirinkti rašymo stilių. Kad būtų lengviau, trumpai apžvelgsiu kiekvieną iš anksčiau paminėtų.

Aiškinamasis stilius naudojamas norint informuoti arba paaiškinti konkrečią temą. Jame pasitelkiami faktai ir įžvalgos. Toks stilius įprastas vadovėliuose ir informaciniuose pranešimuose.

Aprašomasis stilius naudojamas norint sukurti ryškų vaizdą skaitytojo sąmonėje. Rašytojas išsamiai apžvelgia ir įmantriai aprašo daiktą, asmenį, vietą, patirtį ar situaciją, kad sužavėtų ir sudomintų skaitytoją. Šis stilius gali padėti skaitytojams suprasti sudėtingus mokslinius terminus ir idėjas, todėl juo dažnai pristatomi mokslo tyrimų rezultatai. Manau, kad šiam stiliui galėčiau priskirti savo straipsnį apie „prestižinius“ Lietuvos mokslo knygų leidėjus.

Pasakojimas – tai stilius, kuriame įvykiai dažniausiai dėstomi chronologine seka. Nuoseklūs, taisyklingi, įvairaus ilgio sakiniai sukuria ritmą ir įtraukia skaitytoją į istoriją. Šiuo stiliumi parašytas mano pirmas tinklaraščio straipsnis apie doktorantūros studijas ir gerąją pandemijos pusę.

Argumentavimas – tai stilius, kurio tikslas – įtikinti skaitytoją pritarti tam tikram požiūriui arba imtis konkrečių veiksmų. Rašytojas pasitelkia logiką ir argumentus, kad įrodytų, kad viena idėja yra geresnė už kitą. Aš įsivaizduoju, kad šį stilių taikiau rašydama straipsnį apie universitetų reitingus.

Kiekvienas iš šių rašymo stilių turi skirtingą tikslą ir gali būti veiksmingai naudojamas skirtingose situacijose. Rašymo naujokams, norintiems rašyti trumpą informatyvų tekstą, rekomenduočiau naudoti aiškinamąjį stilių.

 

Aiškinamojo stiliaus ypatumai

Aiškinamasis stilius yra priimtiniausias informaciniams tekstams, kurie paaiškina ar informuoja. Informaciniuose tekstuose pateikiama išsami informacija, paremta faktais ir įvairiausio gylio įžvalgomis.

Aiškinamasis stilius padeda skaitytojams geriau suprasti sąvokas ir idėjas. Tai daroma pateikiant apibrėžimus, paaiškinimus ir pavyzdžius. Dėl to skaitytojai lengviau susieja naują informaciją su jau turimomis žiniomis.

Aiškinamasis stilius skirtas supažindinti su tema. Dėl šios priežasties jis dažniausiai naudojamas akademiniuose tekstuose, naujienų pranešimuose ir kitur, kai reikia pristatyti informaciją objektyviai ir pagrįstai.

Svarbu informaciją pateikti aiškiai, glaustai ir logiškai, užtikrinant, kad skaitytojas lengvai suprastų aptariamą temą.

Autoriai, rašydami tokius tekstus, turėtų išlikti objektyvūs ir neišsakyti asmeninės nuomonės. Rekomenduojama vengti šališkų argumentų. Nors, mano nuomone, šališkumo neįmanoma išvengti, nes  autorius renkasi temą ir faktus temai atskleisti.

Trumpi informatyvūs tekstai paprastai turi tris dalis: įžangą, pagrindinę dalį ir išvadas.

 

Išsamiau apie kiekvieną informatyvaus teksto dalį

Įžanga yra esminė, nes joje skaitytojui pristatoma teksto tema ir pagrindinis teiginys. Šis teiginys yra glausta viso teksto esmė. Įžangoje verta paminėti įdomų faktą ar realų įvykį, kuris sužadintų skaitytojo susidomėjimą.

Pagrindinėje dalyje suteikiama informacijos, pagrindžiančios pagrindinį teiginį. Ši informacija – tai faktai, pavyzdžiai ar statistika, kurie išskleidžia ir sustiprina pagrindinį teiginį. Rekomenduojama pateikti ne daugiau kaip tris teiginio įrodymus. Kiekvienas turi būti išsamiai aprašytas, kad skaitytojas suprastų temą ir pagilintų savo žinias.

Išvados apibendrina pagrindinės dalies esmę. Išvadose reikia vengti naujų idėjų ar argumentų, kurių dar neminėjote tekste. Iš esmės, išvadose turėtų būti pateikta pagrindinėje dalyje išdėstytų argumentų santrauka ir perfrazuotas pagrindinis teiginys. Be to, išvadose galima pasiūlyti skaitytojui užduotis, kurios padėtų geriau suprasti teksto esmę.

 

Teksto peržiūra ir redagavimas

Dar vienas patarimas – neskubėkite atiduoti ar paskelbti ką tik parašyto teksto. Padarykite bent kelių valandų, dienos, o dar geriau – savaitės pertrauką. Tuomet sugrįžkite prie teksto ir jį perskaitykite dar kartą. Garantuoju, rasite, ką dar patobulinti.

Kai tekstas jums atrodys tobulas, pats laikas patikrinti, ar jis atitinka informatyvaus teksto kriterijus:

• Ar įžangoje pateikėte gyvenimišką atsitikimą ar įdomų faktą, skirtą „pakabinti“ skaitytoją?
• Ar įžangą perskaitę skaitytojai supras, apie ką bus jūsų straipsnis?
• Ar įžangoje yra pagrindinis teiginys ir faktai, kuriuos ketinate pristatyti pagrindinėje dalyje?
• Ar jūsų pagrindinė dalis suskirstyta į pastraipas, kuriose išdėstyta tik viena mintis?
• Ar išvadose ne tik glaustai pakartojote pagrindinį teiginį, bet ir išvardijote teiginį pagrindžiančius faktus?
• Ar jūsų išvadose neatsirado naujų, skaitytojui ankstesniame tekste nepristatytų temų ar faktų?

Kai perskaitau tekstą dar kartą, rankraštį siunčiu draugams ar kolegoms peržiūrėti. Jų nuoširdūs atsiliepimai visada praverčia. Pastabos ir klausimai atskleidžia silpnokai ar neaiškiai parašytas dalis. Dar šiek tiek patobulintame tekste  dėstomos mintys tampa aiškesnės.

Galiausiai visus mano tinklaraštyje paskelbtus tekstus perskaito kalbos redaktorė. Nuostabioji kalbininkė patobulina sakinius ir pasiūlo stipresnius ar taiklesnius žodžius. Tekstas tampa lengviau skaitomas.

 

Palinkėjimai pradedantiesiems rašytojams

Šiame straipsnyje pateikiau keletą patarimų pradedantiesiems rašytojams, norintiems parašyti aiškų ir informatyvų tekstą.

Svarbiausias patarimas – pasirinkti tinkamą rašymo stilių. Aiškinamasis stilius yra geriausias pasirinkimas, kai norite pateikti faktus ir informaciją objektyviai ir aiškiai.

Kitas svarbus patarimas – tinkamai struktūruoti tekstą. Kiekvieną informatyvų tekstą turėtų sudaryti trys dalys: įžanga, pagrindinė dalis ir išvados.

Pakartokime. Įžangoje pristatoma tema ir pagrindinis teiginys. Čia galite pateikti įdomų faktą,  įvykį ar klausimą, kuris sudomintų skaitytoją. Pagrindinėje dalyje atskleidžiama tema ir pateikiami pagrindinį teiginį pagrindžiantys faktai, pavyzdžiai ir kita informacija. Išvadomis apibendrinamas tekstas ir pagrindinis teiginys.

Galiausiai svarbu kruopščiai peržiūrėti ir suredaguoti tekstą. Tik taip būsite tikri, kad tekstas yra aiškus, glaustas ir logiškas.

Jei laikysitės šių patarimų, galėsite parašyti aiškų ir informatyvų tekstą, kuris įtrauks ir sudomins skaitytoją.

Ir paskutinis patarimas. Kad išmoktumėte rašyti – turite rašyti, nes teorinės žinios yra tik pradžia. Praktika yra tai, kas padeda mums tobulėti ir išmokti sklandaus rašymo įgūdžių.