Trumpai apie mokslo politikų užmojus

Beveik du dešimtmečius Lietuvos mokslo politikai skatina mokslininkus ieškoti prestižiškiausių ir skaitomiausių leidyklų savo mokslo darbams paskelbti. Tikslams pasiekti politikai pasitelkė finansines paskatas.

Lietuvoje institucijoms už mokslo knygas skiriamas finansavimas priklauso nuo knygų storio ir jų leidėjų „svorio“. Už tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų knygas institucijos gauna keleriopai daugiau formaliojo vertinimo taškų nei už knygas išleistas „eilinėse“ leidyklose.

Skirtingose mokslo srityse finansavimo taškai už mokslo knygas skirstomi skirtingai. Nuo 2009 m. tikslieji mokslai taškus (ir finansavimą) gauna tik už „prestižinių leidyklų“ knygas. Ne visi tiksliųjų mokslų profesoriai sutinka su tokia politika „Norėdamas mušti – lazdą surasi“. Kitų mokslo sričių atstovams teisės aktuose miglotai apibrėžtas leidėjo prestižas taip pat kelia dilemas.

Nepaisant mokslininkų nuogąstavimų, mokslo politikai knygų vertinimo gairių keisti neketina. Nors greičiausiai suvokia, kad pinigai kaip pagrindinė paskata ne visada yra veiksminga. Daugybė kitų veiksnių taip pat lemia mokslininkų sprendimus kur ir su kuo publikuoti savo darbus.

Tad žvilgtelėkim į daugiau kaip 5 tūkst. knygų, kurias Lietuvos institucijos atrinko kaip savo geriausius mokslo darbus ir pateikė vertinti 2008–2020 m.

Panagrinėkime kaip atrodo Lietuvos mokslininkų knygos per mokslo vertinimo prizmę.

Straipsnių rinkinių daugiau nei autorinių knygų

Pradėkime nuo to, kad Lietuvos institucijos mokslo vertinimui gali pateikti įvairiausius mokslo knygų žanrus: mokslo monografijas, šaltinius, mokslo studijas ir begalė kitų.

Tokią įvairovę radau tik Italijoje. Kitose šalyse ir mokslotyros publikacijose randamos tik dvi knygų rūšys: autorinės knygos ir straipsnių rinkiniai. Sekdama šiuo pavyzdžiu, visoms lietuviškoms knygoms suteikiau arba autorinės knygos, arba straipsnių rinkinio žymą.

Turėjau paplušėti, kad nustatyčiau ar tai autorinė knyga ar straipsnių rinkinys. Lietuvos mokslo vertinimo ataskaitose randamos darbų rūšys neatitinka pasirinktų ekvivalentų – automatiškai jų nepakeisi. Teko peržiūrėti kiekvienos knygos bibliografiją ir nustatyti kas yra kas.

Paveiksle matomi du šuoliai straipsnių rinkinių plote. Pirmas, 2009 m., tikrai susijęs su pokyčiais mokslo vertinimo metodikoje. Tuomet socialiniams ir humanitariniams mokslams leido pateikti ne tik autorines knygas, bet ir rinkiniuose išleistus straipsnius. Antras, 2017 m., siejamas ne tik su konferencijų rinkiniais, kurie iš 2008–2016 m. duomenų buvo išimti, bet ir su pasaulinėmis akademinės leidybos tendencijomis.

Lietuvos rezultatai atspindi tarptautines tendencijas. Akademiniai leidėjai išleidžia autorinių knygų mažiau, o straipsnių rinkinių daugiau. Daugelis mokslotyros specialistų pastebi, kad straipsnių rinkiniai apsimoka ir akademinėms leidykloms, ir mokslininkams.

Leidykloms straipsnių rinkiniai yra geresnis uždarbis, o mokslininkams – lengvesnis kelias pagausinti savo publikacijų kiekius. Mokslotyrininkai įsitikinę, kad tai yra kiekybinio (formalaus) mokslo vertinimo pasekmė.

Be to, ir patys mokslininkai kuluaruose teigia, kad rašyti knygų nebeapsimoka, nebent pasisektų ir užsienio leidėją pripažintų prestižiniu.

Užsienyje išleistų knygų daugėja

Praktiškai bet kuri užsienyje išleista knyga gali tapti pelninga ir Lietuvos institucijai ir pačiam knygos autoriui. Bet tai kaip loterija, kurioje laimėtojus nustato vietiniai ekspertai.

Nuo vietinių ekspertų sprendimo priklauso kuri užsienio leidykla pateks į lietuvišką tarptautiniu mastu pripažintų leidyklų sąrašą. Šiame sąraše Lietuvos leidyklų nerasite. Pagal teisės aktuose randamą apibrėžimą, prestižinės leidyklos leidžia daugelio šalių mokslininkų knygas.

Nei viena Lietuvos leidykla nuolat neleidžia kitų šalių mokslininkų knygų. Gali pasitaikyti, kad universitetai išleidžia vieną kitą knygą, kurioje su institucijos autoriumi įvardytas užsienietis. Bet tai labiau išimtis.

Tai kaip mums sekasi su užsienyje išleistomis knygomis? Nepaisant finansinių paskatų, per 14 metų Lietuvoje buvo išleista šiek tiek daugiau nei pusė visų vertinti pateiktų mokslo knygų.

Situacija pasikeitė 2017 m., kai užsienyje buvo išleista daug daugiau knygų nei Lietuvoje. Bet tik nuodugnus žvilgsnis į leidėjus parodys ar mokslo politikų tikslas – „prestižiškiausios ir skaitomiausios leidyklos“ – jau pasiektas.

Išskirstykime Lietuvoje ir užsienyje išleistas knygas pagal autorines knygas ir straipsnių rinkinius. Aiškiai matyti, kad beveik visos autorinės knygos buvo išleistos Lietuvoje, o didžioji dauguma straipsnių rinkinių – užsienyje.

Lietuvoje 2017–2020 m. išleistų straipsnių rinkinių šuolis vertas atidesnio žvilgsnio. Reikėtų pasidomėti kokia dalis tenka konferencijoms, o kokia – tikriems straipsnių rinkiniams.

Panašios socialinių ir humanitarinių mokslų tendencijos

Dabar pažiūrėkime kaip sekėsi atskiroms mokslo sritims. Jau minėjau, kad tikslieji mokslai nuo 2009 m. gali teikti tik prestižinių leidėjų knygas. Dėl šios priežasties, 14-kos metų suvestinėje matome nedidelį jų rezultatų užimamą plotą.

Humanitariniai su socialiniais likusią nuo tiksliųjų mokslų dalį pasidalino beveik po lygiai (vieno procento skirtumu). Tačiau kai autorines knygas atskiriame nuo straipsnių rinkinių, pasirodo ryškesni skirtumai.

Dabar matyti, kad 2017–2020 m. humanitarai ženkliai aplenkė socialinių mokslų atstovus ir autorinių knygų, ir straipsnių rinkinių skaičiumi. Nors socialiniuose moksluose autorinių knygų sumažėjo, straipsnių rinkinių reikšmingai padaugėjo.

Dabar pažvelkime į užsienyje ir Lietuvoje išleistas atskirų mokslų knygas.

Tiksliųjų mokslų Lietuvoje išleistos knygos matomos tik 2008 m. Kaip jau minėjau, tai siejama su šiems mokslams 2009 m. įvestu ir tebegaliojančiu prestižinio leidėjo reikalavimu. Nuo 2009 m. užsienyje išleistų tiksliųjų mokslų knygų kiekis svyruoja beveik tame pačiame siaurame ruože.

Socialinių mokslų Lietuvoje išleistų knygų kasmet mažėja, o užsienyje išleistų knygų reikšmingai padaugėjo. Tuo tarpu humanitarinių mokslų ir Lietuvoje ir užsienyje išleistų knygų pastebimai pagausėjo. Skirtumus atskirose mokslo srityje vertėtų panagrinėti atidžiau.

Kelrodė žvaigždė – tarptautiniu mastu pripažinta leidykla

Tai tik pirmas žvilgsnis į Lietuvos mokslo knygas, apžvelgiantis bendras tendencijas Lietuvos mokslo knygų leidyboje. Duomenys rodo, kad leidžiama vis mažiau autorinių knygų ir beveik visos jos išleistos Lietuvoje.

Apskritai, Lietuvos mokslo politikų stumiami mokslininkai daugiau knygų išleido užsienyje. Bet nežinia, ar Lietuvos mokslas tapo labiau matomas.

Dar reikėtų žvilgtelėti kas išleido Lietuvos mokslininkų knygas. Kiek tarp užsienio leidėjų yra tarptautiniu mastu pripažintų, o kiek iš jų pripažinti tik Lietuvoje. Kiek knygų išleido profesionalai – akademiniai leidėjai, kiek – universitetai, ir kiek – su leidyba nesusijos įstaigos ir organizacijos.

Lietuvos mokslininkai, naviguodami mokslo pasaulio vandenyne, pasitelkia skirtingas knygų leidybos strategijas. Išleistų knygų bibliografiniai duomenys padeda šias strategijas identifikuoti.

Laukia įdomūs tyrinėjimai.