Kai bakalauro darbas virsta mokslo tyrimu
Asmeninė patirtis, kaip bakalauro darbo vadovavimas gali virsti bendru mokslo tyrimu – nuo metodologinių sprendimų iki studentės tapimo lygiaverte tyrėja.
Daugiau
Lietuvos mokslo žurnalai: skaičius, kokybė ir mokslo infrastruktūros spragos
Mokslo žurnalų skaičius Lietuvoje nėra neutralus rodiklis. Jis atskleidžia mokslo komunikacijos infrastruktūros brandą, institucinius pasirinkimus ir ilgalaikes mokslo politikos nuostatas.
Ar redakcinė kolegija iš tiesų garantuoja žurnalo tarptautiškumą?
Straipsnyje nagrinėjama, ar mokslo žurnalų redakcinės kolegijos iš tiesų garantuoja tarptautiškumą, ar tampa jo imitacija. Analizuojamos etinės rizikos, „mirusių sielų“ fenomenas ir pateikiamos rekomendacijos aktyvioms redakcinėms kolegijoms formuoti.
Mokslo žurnalo anatomija: 5 gyvybiniai organai, be kurių žurnalas tėra „sienlaikraštis“
Dažnai girdžiu klausimą: „Kaip patekti į „WoS“ ar „Scopus“?“. Kaip ilgametė mokslo žurnalų leidėja ir mokslo sistemą tyrinėjanti mokslininkė, matau žurnalą kaip gyvą organizmą. Šiame straipsnyje aptariu žurnalo gyvybinius organus – nuo leidėjo atsakomybės iki recenzentų „imuninės sistemos“ – be kurių joks žurnalas negali tikėtis tarptautinės sėkmės.
Kur brėžiama riba tarp mokslininko privataus gyvenimo ir visuomenės teisės žinoti apie jo veiklą?
Vienas produktyviausių šalies mokslininkų apskundė mane dėl viešai paskelbtų duomenų apie jo veiklą. Tyrimas baigtas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skundą atmetė. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgiu precedentinį sprendimą – kodėl mokslininkai laikomi viešaisiais asmenimis ir kur brėžiama jų privatumo riba?
Ilgai trukęs iššūkis įveiktas: 7 metai Leidene ir apginta disertacija
Ko pasiekėme vaikydamiesi kiekybinių mokslo rodiklių? Kviečiu susipažinti su mano 7 metus trukusio tyrimo Leideno universitete rezultatais ir sėkmingai apginta disertacija apie mokslo vertinimo pasekmes Lietuvoje.