Viename seminare, pristatydama įvairiausių mokslo tinklų pavyzdžius, sulaukiau klausimo: „Ar turite mokslininkų sutikimus viešai nagrinėti jų duomenis?“. Prisimenu, kad akimirksniui sutrikau, bet atsakiau: „Neturiu, bet jų ir nereikia!“. Pirmiausiai, esu tikra, kad knygos ir straipsniai rašomi tam, kad juos skaitytų, o bibliografiniai duomenys skirti tam, kad skaitytojai ir tyrinėtojai išleistus kūrinius surastų. Antra, šiuolaikiniai mokslininkai negali pasislėpti už slapyvardžių, nes jiems gyvybiškai reikalingas pripažinimas. Už publikacijose paskelbtus mokslinių tyrimų rezultatus skiriami mokslo laipsniai, pedagoginiai vardai, atlyginimai ir nacionalinės bei kitokios premijos. Šis mokslininkų pripažinimo kraitis – atlygis už praturtintą mokslo žinių lobyną ir visuomenės gerovės kėlimą.