Pirmas žvilgsnis į daugiau kaip 5 tūkst. Lietuvos knygų atspindi pokyčius mokslo vertinimo metodikose ir besikeičiančius mokslininkų įpročius renkantis ką ir kur spausdinti. Tuo pačiu, ši apžvalga nubrėžia ateities tyrimų gaires.
Susipažinkite, mokslininkė, kuri tyrinėja … mokslą! O jei rimtai, Lietuvos mokslo sistemą ir mokslininkų pasiekimus.
Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas universitetų skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką? Šiame straipsnyje pateikiu tik kelis faktus, rodančius, kodėl šio reitingo sudarymo metodika yra nepalanki mūsų šalies universitetams.
Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įrašytas įkvepiantis tikslas – pasaulyje konkuruoti gebantis aukštasis mokslas. Bet šio tikslo galime ir nepasiekti, nes jaunieji mokslininkai – doktorantai – krinta lyg musės. Gaila, bet nėra jokių požymių, kad tai kam nors rūpėtų. O susirūpinti turėtume, nes Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal savo inovatyvumo potencialą. Šis potencialas dažnai matuojamas pagal doktorantūrą baigusių skaičių milijonui gyventojų.
Kai išgirstame apie mokslo tarptautiškumą, kyla natūralūs klausimai: Kas slepiasi po mokslo tarptautiškumu? Kaip nustatoma, kad jo yra per mažai, per daug ar pakankamai? Mokslometrijos tyrimuose pastebima, kad daugiausiai mokslo straipsnių paskelbę mokslininkai pasižymi aukštu tarptautiškumu, todėl vertėtų pasidomėti jų pasiekimais. Šios užsienio kolegų įžvalgos paskatino pasidomėti Lietuvos produktyviausių mokslininkų sėkmės formule.
Šiame straipsnyje apžvelgiama akademiko Aivaro Kareivos akademinė ir visuomeninė veikla, jo bendraautorių tinklas ir daugiau …