Lietuvos aukštojo mokslo pažangos strategiją jau minėjau straipsnyje apie doktorantus. Esu tikra, kad pozicijos universitetų reitinguose Lietuvos aukštojo mokslo pažangos neatspindi! Tad nebuvo sunku išsirinkti temą penkių minučių kalbai, kurią turėjome parengti viešo kalbėjimo mokymuose.

Tuomet atrodė, kad bus lengva. Nieko panašaus, viešo kalbėjimo įgūdžių vis dar turiu per mažai, be to, medžiagos sukaupiau per daug. Tiek daug, kad pasibaigus mokymams iš kalbai parengtos medžiagos nutariau parašyti straipsnį.

Esu tikra, kad ne man vienai sudėtinga parengti straipsnį plačiąjai visuomenei iš gausybės mokslinių atradimų. Didžiausias iššūkis parašyti aiškų, faktais neperkrautą ir sklandų tekstą suprantama net ir kitų sričių specialistams.

Parašyto teksto tobulinimo etapai

Šis straipsnis yra geriausias pavyzdys kaip mokausi rašyti ir tobulinu įgūdžius. Pirmiausiai parašytą tekstą siunčiu keliems artimiems kolegoms įvertinti ir pakomentuoti.

Mano tinklalapyje paskelbtas tekstas yra pirminis variantas, pataisytas pagal negausias reitingus išmanačio mokslininko pastabas. Tekste nemažai papildomos informacijos, pateiktos nuorodos į šaltinius, taiigi, jis skirtas specialistams, įsigilinusiems į universitetų reitingus.

Apie reitingus tik šiek tiek girdėjusi kolegė patarė tekstą sutrumpinti, atsisakant „nereikšmingų“ gabalų. Trumpesnė versija tokiu pačiu pavadinimu „Ar galime Lietuvos aukštojo mokslo pažangą matuoti pozicijomis universitetų reitinguose?“ buvo paskelbta Švietimo naujienuose

Koks turėtų būti visuomenei skirtas straipsnis sužinojau iš Bernardinai.lt  redaktoriaus, pasiūlęs pakeisti pavadinimą ir patikslinti kai kurias dalis. Tai buvo viena geriausių praktinių užduočių mokantis rašyti žingeidžiai visuomenei skirtus straipsnius. Taigi, trumpiausio varianto pavadinimas  Ar Lietuvos universitetai išdrįstų nusispjauti į reitingus?

Universitetų reitingų klausimas iškilo analizuojant nacionalinius dokumentus. Nustebino Lietuvos pažangos strategijoje „LIETUVA 2030“ įrašytas skatinimas siekti itin aukštų pozicijų Akademiniame pasaulio universitetų reitinge (ARWU, dar vadinama – Šanchajaus reitingu). 

Bet 2020 m. šis rodiklis liko neišpildytas. Gal 2030 m. pavyks? Panagrinėkime, ar turime šansų patekti į Šanchajaus reitingo 300-tuką?

Reitingai universitetų ataskaitose

Universitetų reitingai per pastarąjį dešimtmetį radosi kaip grybai po lietaus, tokiu pat greičiu augo būrys pasisakančių už ir prieš reitingus. Naujausia Europos Sąjungos iniciatyva, siekianti reformuoti mokslo vertinimo sistemą, ragina vengti universitetų reitingų kur tik galima.

Nepaisant reitingų kritikos, Lietuvos aukštosios mokyklos siekia pripažinimo tarptautiniuose pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose dėl įvairių priežasčių.

Vienų universitetų atstovai teigia reitingų ignoruoti negalintys, nes vietinėse ir užsienio studijų mugėse sulaukia studentų ir jų tėvelių klausimų apie reitinguose užimamas vietas. Kitų universitetų atstovai įsitikinę, kad vietos reitinguose liudija apie mūsų valstybės sudaromas prielaidas turėti aukščiausio lygio tarptautinį mokslą ir studijas.

Nenuostabu, kad aukštoji mokykla, patekusi į aukštesnę reitingo vietą, nedelsdama paskleidžia džiaugsmingą žinią. Vėliau vietos reitinguose nugula į universitetų metines veiklos ataskaitas prie reikšmingų pasiekimų. Paveiksle matote reitingus, kuriuos universitetai paminėjo savo 2021 m. veiklos ataskaitose:

Kaip matome, Valstybės strategijoje paminėtas Šanchajaus reitingas – Academic Ranking of World Universities (ARWU) – 2021 m. universitetų ataskaitose neminimas. Nors šio reitingo tūkstantuke yra net du Lietuvos universitetai.

Gal todėl, kad valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ buvo tikimąsi, kad bent vienas Lietuvos universitetas iki 2020 m. pateks tarp 500 Šanchajaus reitingo universitetų.

Maža to, tame pačiame dokumente užsibrėžta, kad per sekantį dešimtmetį šis Lietuvos universitetas turėtų šoktelti į pasaulio 300-tuką. Gal Lietuvos universitetai  gėdijasi neišpildę valstybės strategijoje įrašyto tikslo? O gal kartelė buvo iškelta pernelyg aukštai?

Šanchajaus reitingo slenksčiai: misija (ne)įmanoma?

Nobelio premijos įtaka

Šanchajaus reitingas dažnai kritikuojamas dėl savo „elitinių“ rodiklių. Čia studijų kokybė matuojama alumnų gautais prestižiniais apdovanojimais – Nobelio premijomis ir Fildso medaliais. Maža to, alumnai skaičiuojami nuo 1921 m. Toks skaičiavimas senesniems ir daug turtingesniems universitetams suteikia didesnį pranašumą ir garantuoja stabilią vietą reitinge. Iš visų Lietuvos universitetų tik Vilniaus universitetas turi alumnų taškų.

Moksliškumo taškus Šanchajaus reitinge galima suskirstyti į dvi atskiras rodiklių grupes. Pirmojoje grupėje – išskirtiniai mokslininkų pasiekimai – anksčiau minėti itin prestižiniai apdovanojimai ir pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų sąrašas (Clarivate Analytics, Highly Cited Researchers). Antrojoje grupėje – mokslo straipsniai išaukštintuose žurnaluose „Nature“ ir „Science“ bei straipsniai kituose Web of Science duomenų bazėse indeksuojamuose žurnaluose.

Vilniaus universitetas už mokslininkų pasiekimus taškų neturi, bet už straipsnius žurnaluose jų yra ganėtinai daug. Taigi seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas su alumnų pasiekimais ir taškais už straipsnius prestižiniuose žurnaluose į Šanchajaus reitingą pateko tik 2017 m., kuomet reitingo sudarytojai išplėtė sąrašą iki 1000 pasaulio universitetų:

Jeigu 2020 m. Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys būtų gavęs Nobelio premiją, Vilniaus universitetas tikrai būtų šoktelėjęs aukščiau 500 vietos. Tai patvirtina Briuselio universiteto (Université Libre de Bruxelles) patirtis. Šis Belgijos universitetas atsirado antrajame Šanchajaus reitingo šimtuke po to, kai šio universiteto fizikas profesorius François Englertas gavo Nobelio premiją.

Nobelio premija Šanchajaus reitinge „sveria“ beveik tiek pat, kiek mokslininkų patekimas į pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą.

Daugiausiai cituojamų mokslininkų indėlis

Vilniaus universitetas savo mokslininkų Highly Cited Researchers sąraše neturi. Bet į Šanchajaus reitingą taip pat patekęs Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU, dabar – VilniusTech) tokių turi. Į šio reitingo tūkstantuką VGTU pateko būtent dėl savo profesorių Zenono Turskio ir Edmundo Kazimiero Zavadsko uždirbtų taškų. Abu mokslininkai puikuojasi pasaulyje daugiausiai cituojamų mokslininkų sąraše.

Gūglas nerado VGTU viešos žinutės apie tokius svarius pasiekimus. Gal todėl, kad 2021 m. reitingas buvo paskelbtas tuo metu, kai vyko VGTU rektoriaus rinkimai? O gal todėl, kad 2014 m. VGTU, pasigyręs savo daugiausiai cituojamo mokslininko pasiekimais, sulaukė neigiamos akademinės bendruomenės reakcijos?

2014 m. viskas vyko žaibiškai. Birželyje Delfi.lt paskelbė žinią, kad prof. E. K. Zavadskas įtrauktas į pasaulyje labiausiai cituojamų mokslininkų sąrašą. Po kelių savaičių užsienyje dirbantis Lietuvos mokslo premijos laureatas fizikas Darius Čeburnis parašė: „VGTU mokslininkai cirkuliuoja ir kryžmiškai cituoja straipsnius to paties universiteto leidžiamuose žurnaluose, dirbtinai didindami ir žurnalo, ir atskirų mokslininkų reitingą.“ Dar po trijų savaičių, surinkęs visų pusių atsakymus, portalas Delfi.lt paskelbė, kad „Lietuvos mokslas laviruoja ties sukčiavimo riba“.

Įsivaizduoju, kad 2014 m. VGTU nesitikėjo tokios reakcijos, o 2021 m. nenorėjo užlipti ant to paties grėblio. Nors galėjo pasakyti, kad universitetas visomis išgalėmis stengėsi įgyvendinti valstybės strategijoje įrašytą rodiklį – patekti į Šanchajaus reitingą. Šio reitingo VGTU rektoriaus ataskaitoje už 2021 m. veiklas neradau, nors pasiekimams įvairiausiuose reitinguose skirti du ataskaitos puslapiai.

Daugiausiai Lietuvos institucijų – „U-Multirank“ reitinge

Lietuvos institucijų ataskaitose už 2021 m. veiklas dažniausiai minimas Europos Sąjungos finansuojamas „U-Multirank“ reitingas. Jame jau rasime keturiolika Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, o iš viso šių metų reitinge yra 2 068 institucijos iš 96 pasaulio šalių.

„U-Multirank“ reitinge universitetai ir kolegijos į vieną eilę nerikiuojami. Aukštąjį mokslą tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad vienodų universitetų nėra, todėl jie rekomenduoja naudoti daugiau kaip 100 rodiklių. Šie rodikliai sugrupuoti į penkias kategorijas, atspindinčias dėstymo ir studijų, mokslo, žinių perdavimo, tarptautiškumo ir nacionalinio poveikio kokybę, matuojamą nuo A (labai gera) iki E (silpna).

Įdomu, kad kai kurios didžiosios šalys duomenis iš nacionalinių sistemų teikia centralizuotai – universitetams ir kolegijoms lieka papildyti iš dalies užpildytus klausimynus.

Teikdamos duomenis „U-Multirank“ reitingui, institucijos pačios apsisprendžia dėl jų apimties – vienos institucijos reitingo sudarytojams pateikia daugiau duomenų, kitos mažiau. Tai supratau nagrinėdama Lietuvos institucijų rodiklius. Praktiškai visose kategorijose rasime Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijų universiteto rodiklius. Atrodo, kad išvardyti universitetai su „U-Multirank“ bendradarbiauja nuo seno. Bene mažiausiai rodiklių turi neseniai reitinge atsiradęs Vilniaus universitetas.

Dar vienas „U-Multirank“ privalumas – kiekvienai šaliai sudaroma palyginamoji šalies ataskaita. Kas žino, gal paveiksle matomi Lietuvos rodikliai būtų kur kas geresni jeigu Vilniaus universitetas būtų pateikęs savo duomenis anksčiau? Nors ir dabar Lietuva viršija pasaulinį vidurkį trijose (iš penkių) kategorijų – dėstymas ir studijos, tarptautiškumas ir nacionalinis poveikis.

Tikslus ir rodiklius rinkimės atsakingai

Bet kokiu atveju kiekviena institucija savo metinėje ataskaitoje galėtų pademonstruoti savo indėlį į šalies pažangą ir mūsų visų gerovę. Tereikia užfiksuoti 2022 m. rodiklius kaip atskaitos tašką, užsibrėžti tikslus ir stebėti jų įgyvendinimą.

Visos Lietuvos aukštojo mokslo institucijos – universitetai ir kolegijos – galėtų džiaugtis savo pasiekimais nepriklausomai nuo dydžio ir mokslo disciplinų. Visų mūsų susitarimui „Lietuva 2050“ strategijai pasirinkime išpildomus tikslus ir rodiklius!

Man atrodo, kad valstybės strategijoje, kurioje įrašyta, kad tai yra „mūsų visų susitarimas“ Šanchajaus ar kokio kito reitingo neturėtų būti. Galima tik spėlioti, kodėl ekspertai iš gausybės tarptautinių reitingų į Lietuvos pažangos strategiją pasiūlė įtraukti būtent Šanchajaus reitingą. Ir dar pasirinko tokias reitingo pozicijas, kurių be Fildso medalio, Nobelio premijos ar gausiai cituojamų mokslininkų nepasieksi.

Gaila, kad, nepaisant puikių mokslo pasiekimų, Vilniaus universitetui nepavyko gauti Nobelio premijos. Įtariu, kad ne tik VU prof. A. Kareiva jau ir anksčiau žinojo, kad „Nobelio premijos skiriamos didelių valstybių mokslininkams, o mažoms šalims jas gauti sunkiau“. Tad nuojauta kužda, kad ir 2030 m. rodiklis liks nepasiektas.

Bet kokiu atveju nepasiekiamų tikslų valstybės dokumentuose reikėtų vengti. Nors neradau įrodymų, kad būtent valstybės strategijoje įrašytas tikslas paskatino VilniusTech  mokslininkus bet kokiomis priemonėmis siekti pasaulio cituojamumo aukštumų, tikiu, kad per aukštai iškelta kartelė gali tapti paskata abejotinoms universiteto veikloms.

Kadangi šiuo metu rengiama „Lietuva 2050“ strategija, norėčiau atkreipti ekspertų dėmesį į didžiausią ir informatyviausią pasaulinį aukštųjų mokyklų reitingą „U-Multirank“. Šio reitingo rodikliai rekomenduoti mokslininkų, nuosekliai tyrinėjančių aukštojo mokslo problemas ir pasiekimus. „U-Multirank“ jau randame tuziną Lietuvos aukštųjų mokyklų. Lietuvos ir kitų šalių universitetus galėtume lyginti naudodami reitingo rodiklius taip išryškindami savo stipriąsias puses.

Kartu galėtume sumažinti aukštosioms mokykloms tenkantį duomenų rinkimo krūvį. Tereikia padaryti savo turimų duomenų reviziją ir nustatyti šaltinius, iš kurių Lietuva galėtų centralizuotai pateikti „U-Multirank“ duomenis. Daugiau apie „U-Multirank“ naudojamus duomenis.